Skip to main content

Full text of "Studiju darbu parengimo tvarka"

See other formats


;^8*^^" 








Viktorija Barsauskiene, Irena Macerinskiene 



•«fe 



STUDIjg DARBy 
PARENGIMOTVARKA 



dj'7^ 






Uhi|V»llTETU 



UDK 378.6:378. 1(474.5)(0?2) 
Ba466 



Recenzavo; prof, habil. dr. V. Veiignmskas 
prof. dr. E. Bagdonas 



Be rmtisko IdJyklos „ Technolagija"sutikimo ne viena sius knygos dalisJokiaLs 
iikslals irjoklomis pr'iemonemis neiuri hut'i kopijuojama. 



© V. BarSauskiene, 

I. MaCerinskiene, 2009 
© Lcidykla „Tech[iologija" 

2009 



ISBN 9955-25-155-7 



TTJRINYS 



STUDIJV DARB^) SANDARA 

t.l. Studijii darb^ rQ§ys 

1,2. Studijij darhij sudiitines dalys 

T.3. Studijq darbo titulinis lapas 

1.4. Studiji; darbo santrauka 

1 .5. Studij n darbo turinys 

1.6. Naudotos mokslincs litcraturos pateikiinas studij ^ 
darbc 

1.7. Studijq darbo prtedq iforminJnias 

BENDRIEJl STUDUy DARBl^ TEKSTIJ 
REIKALAVIMAl 

2.1. Bcndrosios zinios.... 

2.2. Studijij darbo tcksto suskirstymas 

2.3. Studijq darbo kalba, moksliniai terminal 

2.4. Formuli^ naudojimas tekste 

2.5. Lentclii; pTarengimo tvarka 

2.6. Paveikslij jforininimo studijij darbc tvarka 

BAIGIAMIJJV DARBV RENGIMAS 

3.1. Baigiamojo darbo tyrimo teinos, tiksio ir uzdavinii{ 
formulavimas 

3.2. Baigiamojo darbo teorines dalies rcngimas 

3.3. Baigiamojo darbo metodines dalies rengimas 

3.4. Baigiamojo darbo anaiitines dalies rengimas 

MAGISTRO MOKSLO TIRIAMASIS OARBAS (MTD) 

STUDUV DARBV VIESaS GYNIMAS 



LITERATURA. 



7 
7 
11 
14 
15 
17 

18 
28 

29 
29 
30 
31 
32 
33 
36 
41 

41 
45 
48 
49 
50 

54 

57 



PRIEDAI 

1 priedas. Parenglo bakalauro baigiamojo darbo 

savarankiskumo patvirtinimas 

2 priedas. Tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdziai 

3 priedas. ICursinio darbo tjtulinio lapo pavyzdys 

4 priedas. Magistro baigititnojo darbo pinnojo titulinio [apo 

pa vyzdys 

5 priedas. Magislro baigiamojo darbo antrojo titulijiio lapo 

pavyzdy.s 

6 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirmojo titulinio lapo 

pavyzdys 

7 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antrojo titulinio lapo 

pavyzdys 

8 priedas. Studijq darbo turinio pavyzdys 

9 priedas. Stulpelincs diagramos pavyzdys 

10 priedas. Juostines diagramos pavyzdys 

1 1 priedas. Linijines diagramos pavyzdys 

1 2 priedas. Linijines ir stulpelines diagramq deriiiimo 

pavyzdys 

1 3 priedas. Sektorines diagramos pavyzdys 

14 priedas. Magistranto mokslo tiriamojo darbo programos 

pavyzdys 

15 priedas. Magistranto mokslo tiriamojo darbo semcstro 

ataskaitos pavyzdys 



58 
59 
93 

94 

95 

96 

97 

98 

99 

100 

101 

102 
103 



LENTELES 

Lenlele, Studijq darbu sudetines dalys. 



.11 



PAVEIKSLAi 

1 pav. Pagrindiniai lenteles 33 

clementai 

2 pav, Lenteles sudarymo pavyzdys 35 

3 pav. Paveikslu ifonninimo pavyxd^iai 37 




1. iSTUDTJV DARBV SANDARA 

1.1. Studij^ darbi^ rusys 

Studijij darbai - tai studcntii atlikti individual's ar grupiniai 
namq darbai, laboratoriniai darbai, referatai, kursiniai darbai, kursiniai 
projektai, praktikos ataskaitos ar baigiamieji darbai. Siq darbn turini ir 
apimti iemia studijq darbo pobudis ir darbo tikslavS. 

Individualiis nanit; darbas (IND). Atsizvelgiant [ modulio 
tikslus, destytojas gali skirti studentams individualq nami} darbq^. Sio 
darbo tikslas - skatinti stndcnti| gebejimus savarankiskai priimti 
sprendimus. Individiialaus darbo apimtis priklauso nuo sprcndziamos 
problcmos lygio ir gali bOti nuo 5 iki 10 puslapiq (be priedij)- 

Grupinis namij darbas (GND). Sio darbo tikslas - studijuoti 
bendradarbiauj ant. Kai studeiitai vieni su kitais bendradarbianja, o ne 
varzosi, tarp studentq ir ji{ gmpiq sumazeja pricsiskumas. Studentai 
pasidalija darbus^padeda vienas kitam, gin a arba kritikuoja vient kitq 
pastangas ir priima sprendimus. Kiekviena grupe gali nagrineti t^ paci^ 
arba skirtingas problcmas. Grupes suskirsto destytojas arba duoda 
patiems pasirinkti, Uzduotis griipeje paskirsto destytojas arba patys 
studentai. Grupes studentu skaicius priklauso nuo tiriamos problemos. 
Paprastai grapq sudaro 3-5 studentai. Grupin[ nami[ darb^^ parengia 
pagal bendmosius studijij darbq reikalavimus. Grupinio namq darbo 
iipiintis prikUuLso nuo tiriamos problcmos sudetingumo ir darbo apimti 
vicnam studetitui nustato darbo vadovas. Dazniausiai vieno studento 
darbo apimtis - iki 5 puslapiii. 

I.aboratorinio darbo ataskaita (LDA). Laboratoriniame darbe 
da/niausiai yra atiiekami tam tikri .skaiciaviniai, nustatomi reikalingi 
rodikliai. Pagal laboratorinio darbo pobiidi gali biiti rengiamos 
liiboratortnio darbo ataskaitos. Laboratorinio darbo ataskaitos apimtis - 
iki 5 puslapiu. Destytojas gali nustatyti ir kitokiij ataskaitos apimtj. 
Alaskaita ffbrminama pagal bendruosius studijij darbq reikalavimus. 

Referatas (RE), Rcferatas yra skirtas teorinei problemai 
Hii(.irineti. Referate yra patcikiama [vairiu mokstininkii nuomone apic 
tiriiiiJii\ problem^. Studeiitas susistemina ;vairias mokslines teorijas 
liriiiniu klausimu tr patcikia savo vcrtinim^ del siq teorijq taikymo 



t 

tinkamumo Lictuvos si^lygomis. Referatas iforminamas pagal bendrus 
sUidyii darbq leikalavimus. Sio darbo apimtis - iki 15 puslapiu (be 
priediO- 

Kursinis darbas (KD). fCursiniame darbe yra sprendziamos 
mazesnes apimties negu batgiamajaine darbc teorines, taikomojo 
pobudzio ar praktincs problemus. Jeigu kursinis darbas yra tcorinis 
(mokslinis tiriamasis), tai studentas pateikia ivairiii moksliniiikii 
nuornoni^ tiriama problema, susistemina ir vertina teorijas, jn laikymo 
galimybcs Lietuvos sajygomis arba pateikia tolesnes pasiriiiklos 
problemos lyrimo kryplis, tyrimo melodiki). (jei problenia reikalauja 
nuodugnesnio tyrimo), Taikomojo pobQd/io kursiniame darbe 
sludentas paleiida tirianios problemos teorin? analiz?, pagtindzia 
empiriniii diiomem| rinkimo inetodik^, surenka ir isanaiizuoja 
empirinius duomcnis (statistiniits, socio login io tyrimo ir kt.), pateikia 
siiilymus, kaip sprQsti pasirinkt^ problemtt. Kursinio darbo medziaga 
gali bull patcikta dviem biidais; a) teorine dalis, tyrimo metodtka ir 
praktine dalis; b) teorine dalis is karto pagrindziama statistiniais ar 
sociologiniais tyrimo duomenimis, o tyrimo metodikos pagrindimas yra 
dedamas [ priedus. Jeigu studentas gauna uzsakymq^ is imoncs spresti 
konkreci^ problem^ jis gali rengti praktinio pobudzio kursinj darb:^, 
pavyzdzjui, verslo plan<). Atsizvelgiant [ tiriamos problemos pobud[, 
kursinio darbo apimtis gali bull iki 25 puslapiit (be priedq). Taciau kai 
kuriais atvejais kursinio darbo apimtis gall buti didesnc ar mazcsnc. 
Izanga, taip pat teorines ir praktines kursinio darbo dalin apimtys 
priklauso nuo tiriamos problemos pobudzio. 

Kursinis projektas (KP). Kursinis projektas savo struktura yra 
panasus { taikomfyi kursini darb^. Taciau praktineje kursinio projckto 
dalyje yra patcikiama ne tik tyrimo rezultaty analize, bet ir vadybiniu, 
ekonominiu, finansiniu ir kt. pozitiriais pagrindziamos socialinio- 
ekonominio reiskimo tobulinimo kiyptys. Kursinio projekto apimtis - 
iki 30 puslapiii. 

Praktikos ataskaita (PA). Mokomoji praktika gali buti 
taikomojo arba mokstinio tiriamojo darbo pobudzio. Kai mokomoji 
praktika yra taikomojo pobudiio, ji atlickama [moneje. [mon? 
studentas pasircnka pats arba pasiulo katedra. Pries isvykstant [ 
praktik£\, studentams rengiamas instruktazas, iteikiamas praktikos 
pazymcjimas, su praktikos vadovu derinama programa. Praktikos 
vadov^ skiria katedra. Praktikos reikalavtmai yra pateikiami praktikos 
programoje. Praktikos metu studentas surenka duomenis pagal 



programoje numatytas uzduotis. Parengta praktikos ataskaita yra 
pristatoma [ katedrji nustatytu laiku. Praktikos gynimo laik^ nustato 
katedra. Praktikos ataskaitos apimtis - iki 30 puslapiq. 

Jeigu mokomoji praktika yra mokslinio tiriamojo darbo 
pobudzio, tai studentas yra skiriamas konkreciai mokslinio tiriamojo 
darbo temai vykdyti. Siuo atveju praktikos vadovas pateikia individually 
uzduoti studentui. Studentas renka mokslin?, tcisinQ, statist! n? literature 
tiriama tema, ja^ sistemina, parengia medziaga problemai tirti, jeigu 
rcikia, vykdo sociologinius tyrimus, atlieka kitus pagalbinius darbus. 
§iuo atveju praktikos ataskaitos apimti nurodo praktikos vadovas. 

Issamius praktikos reikalavimus pateikia katedra. 

Baigiamasis darbas tai kvalifikacinis studcnto darbas, kurio 
pagrindu kvalifikacine komisija vertina studcnto pasirengim^ 
.savarankiSkam darbui ir .suteikia atitinkamos specialybes kvalifikacij^ -■ 
bakalauro (BD) ar magistro (MD). Patvirtinimt\ apie baigiamojo 
darbo parengimo savarankiskumtt pasirago studentas (zr. 1 priediO- 
Baigiamajame darbe sprendziamos teorines, taikomosios ar praktines 
problemos. Baigiamieji darbai gali buti teoriniai ar taikomieji (zr. 
kursinis darbas). "Uz baigiamajame darbe priimfus sprendimus ar 
mokslinio darbo isvadas, apskaiciavimo teisingum^ ar savarankiskum^ 
atsako tik pretcndentas [ bakalauro ar magistro laipsni, Vadovo, taip pat 
konsultantu uzdavinys yra siekti, kad diplomantas rastu racionalius 
sprcndimo variantus. Todel vadovai ncteikia diplomantui paruostij 
sprcndim4, tik padeda pareiigti tiriamojo darbo plan^, nurodo 
literaturij ar kitus informacijos saltinius ir atsako j klausimus, 
LSkilusius anaiizuojaiit informacijq. Parengt^ studento baigiamEyi 
ciarbii, vertina vadovas. Jis paraso atsiliepimji apie bakalauro baigiamtyi 
ilarba, sprendzia, ar studcnto tdirbis yra pakankamas. .lei vadovas mano, 
kad darbas nera tinkamas viesam gynimui kvalifikacineje komisijoje, 
;ipio tai inlbrmuoja katedrq ir kvalitlkacin? komisij^. Kvalifikacine 
komisija tokiu atveju skiria kit^ baigiamojo darbo vieSo gynimo laikj^. 
roliau studentas darba pateikia recenzcntui. Recenzent^ skiria katedra. 
(ravins baigiamojo darbo vadovo ir recenzento atsiliepimus, parasus ir 
konsiilianto paras^ (jeigu yra konsultantas), studentas baigiam^jj darb^ 
piiterkia katedrai iki gynimo likus 2 savaitems. Baigiamojo darbo 
vcninimo kritcrijus nustato baigiamnju darby kvalifikacine komisija. 

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Baigiamojo darbo 
tenias pateikia katedra. Bakalauro baigiamojo darbo temas studentai 
piiKJrcnka kefvirto kurso pradziojc. Magistro baigiamojo darbo temas 



10 

patdkia katedra pimio semestro pradzioje. 

TemEi stLidentas renkasi toki^, kad hut^ aktuali tcoriskai ir 
praktigkai. Be to, siai temai tirti turi buti pakankamai literaturos. Tyrimo 
objektLi gali buti tarn tikra institucija: imone, ekonominis reiskinys, 
zmoniu grupe. ^>rimo prablcma gali buti tcorinc ar praktine, 
reiksmioga visuomenei ar tam tikrai jos grupei. lema turi atspindeti 
tyrimo tiksl^ ir objektt^. Kadangi kiekviena tiriamoji problema yra 
sudctinga, j^,saJygoja \vairus makro- ar mikrovciksniai, tai sludiJLj.darbc 
butina atskleisli tyrimo uzdavinius. Per numatytu tyrimo uTidaviniu 
prizm? darbo vad(?vas vcrtina studijn darbo probietrios tyrimo kryptu 
logik^, istyrimo laipsnt 

Baigiamijjii darbq vadovus - tam tikros srilics spccialistus - 
skiria katedra arba studeiitai renkasi is imiversiteto ar tmoniii ir 
organizaciju- Jeigu reikia, skiriami konsultantai. 

Konsultantus parenka vadovas. Pasirinktos baigiamiou darbq 
temos ir vadovai, konsultantai ar rccenzentai yra aptariami 
kvalifikacineje komisijoje ir tvirtinami dekano isakymu. 

Bakalauro baigiamojo darbo apimtis iki 60 puslapiij. Jeigu 
bakalauro baigiam^i darb^ rcngia kcli autoriai, tai jo apimti nustato 

katedra. " 

Katedrai patcikiaini 2 bakalauro baigiamojo darbo 

egzemplioriai. 

Magistro baigiamojo darbo apimtis - iki 80 puslapiii- 
Katedrai patcikiami 2 magistro baigiamojo darbo 

egzemplioriai. 

Pateiksime tik pacius bendriatisius studiju darby sandaros 

rcikalavimus. 



lent.). 



U 



1.2. Studijij darbij sudetines dalys 

Studijq darbti turety sudaryti eiles tvarka iSdestytos dalys (zr. 





Lentel^. 


StudiJ4 darby sudfitines 


dalys 






SlUDIJIJ 
DARBO 

struktOra 


IND 


GND 


LDA 


RE 


KD 


KP 


PA 


BD 


MD 


Titulinis lapas 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


Santrauka 


- 


- 


- 


- 


+/- 


+/- 


- 


+ 


+ 


Turinys 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


Lentcliii 
s^raSas 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


Pavciksli; 
sijraSas 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


j/anga 


+> 


+ 


+ 


+ 


4- 


+ 


+ 


+ 


+ 


Teorine datis 


4-/- 


+/- 


+/- 


+ 


+ 


+ 


+/ 


+ 


+ 


Metodin^ dalis 


- 


- 


- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+ 


+ 


Praktine 

(projektine) 

(lalis 


+/- 


+/- 


+ 




+/- 


+ 


+ 


+/- 


+/- 


IJivados ir 
sinivmai 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


Ijteratura 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


+ 


Pritdai 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 


+/- 




( i;i + — butina darbo dalis; 
- - ncbutina darbo dalis; 
+/- - suidijn darbo vadovas sprendzia apie tos dalles butinum^. 

Reikalavimai, keliami kiekvienai sudetinei studijii darbo daliai, 
yi;i isdestyti atskiruosc sios metodincs priemones skyriuose. Cia 
(itkrLMpsime demesj ( tai, kad JZANGOJE turi buti atskleistas temos 
iiiui|Limas ir aktualumas, tyrimo tikslas ir uzdaviniai, tyrimo objektas, 
ji'inii reikia, ir hipotczc, pateikta tyrimo metodika, konkretus darbo 
Itvultatai, jij taikymo sritys, autoriaus skaityti prancsimai 
knnt'crcncijose ar publikuoti straipsniai. Patartina atskleidziant temos 



It 

aktualum^. ir naujum^ isryskinti tyrimo problem£\^. Tuomet yra Icngviau 
formuluoti tyrimo tikslf^ ir uzdavinius, 

[zangos apimtis - iki dvjcjq puslapiu. Jei studijij darbas yra 
autoriq kolektyvo, tada turi buti nurodoma, koks kiekvieno autoriaus 
indelis { darbf^, t. y. nurodytas kiekvieno skyriaus autorius ar autoriai. 
Jeigu darbas parenglas visus klausimus nagrinejant kartu, autoriq 
nurodyti nereikia. Be to, nurodoma stiidijij darbiii naudota intbrmacija, 
1, y. dokumentai, [statymai, tiorminiai aktai, JitcratOra, statistine 
informacija, diplominiq, kursinii^ darbq ar paskaiti^ mcdziaga, 

Teorinije studijii darbo dalyje bQtina pateikti fiLeratUros 
apzvalgE^ tiriama leraa, ivairiii sfjvokii, terininii samprat^ ir problemos 
analizij tcoriniu lygmeniu. Cia svarbu atskleisti ir susisteminti ivairiq 
pasaulio mokslininkq nuomones tiriama problema, iSsakyti ir pagr[sti 
savo nuomon^ ziurint i§ Liotuvos iikio raidos dabartines situacijos ir 
plctros perspcktyvii- Be to, teorinc stiidiji^ darbo dalis yra reikalinga 
nagrinejamo klausimo tyrimo metodikai pagr|sti. 

Metodineje $tudiji{ darbo dalyje turi buti pagristi tyrimo 
rrietodai (statistiniai, sociologiniai ir kt.), paleiktas tyrimo 
instrumentarijaus pagrindimas ir aptarta tyrimo eiga, su ja susijusios 
problemos (zr, 3.3. poskyrO- Sios melodikos pagrindimo p^vyzdziai yra 
pateikti 2 priedc. Tyrimo mctodikos pagrindimas gali bud pateiktas ir 
taikant matricos logikjj (zr. 2 pried^). Jeigu mctodine dalis yra iabai 
plati, tai ji kartu su instrumentarijaus (anketos, testq ir kt.) pavyzdziais 
gali buti pateikiama kaip pried ai. 

Praktineje (analititiejc) studiji( darbo dalyje yra pateikiama 
faktine (statistine, soeiologine ir kitokia) tiriamos problemos 
informacija, jos analize. Jeigu reikia, atliekami jvairus ekonominiai 
skaiciavimai, pateikiamas iskeltq hipoteziq patvirtinimas arba 
paneigimas. 

Isvadi; ir siulymtj dalyje pateikiamos pagrindines tyrtmo 
iSvados ir siutymai, kaip spr^sti tiriamj^ problem^ nurodomos naujn 
idejn idicgimo srilys. Jeigu darbc yra pateikiamos tik isvados ir nera 
siulymii problemai sprtjsti, tai sii\ dal| galima vadinti ISVADOS. 
Isvados pateikiamos i§ viso darbo ir turi atitikti tyrimo uzdavinius. Sioje 
dalyje nepatartina naudoti lenteliq, grafmes medziagos, Isvados ir 
siulymai gali buti numeruojami. Jic pateikiami 1-2 puslapiuose. Kai 
kuriais atvejais sios darbo da lies apimtis gali buti didesnc. 

Priedai. Kursiniii ir baigiamijjii darbi^ didelg dal[ gali sudaryti 
ivairj statistine, sociologine, teisine ar kita informacija, kuri paaiskina 



t1 

priimtiis sprendimus. Dalis informacines medziagos (lenteles, grafikai, 
(iiagramos) studijq darbo tekste, kita dalis (taip pat ir anketos) yra 
pateikiama darbo pabaigoje. Cia pateikiamos daug skaicii^ turincios ir 
daugiau kaip vicni\ pusiapj uzimanCios pirmines medziagos lenteles, 
itiustracine medziaga, turinti antraeil? reiksm{;, bet tekste nagrinejama: 
schemos, diagramos, grafikai, lenteles, paveikslai ar lankstinukai. 
informacines da lies apimtj, atsizvelgiant j nagrinejamos temos, 
problemos .sudetingum^ ir naujumti, nustato studentas, suderin^s su 
darbo vadovu. Priedai segami eiles tvarka pagal tai, kokia seka jie 
pamineti darbe. Jeigu informacines medziagos yra Iabai daug, ji gali 
liuti pateikiama atskim tomu. 



1.4 



1.3. Studijij darbo titulinis lapas 

Titulinis lapas gali buti su remeliu arba be jo. Titulitiiame lape 
aukstosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijii darbo 
pavadinimas, studiJH darbo fomtia (pvz,: Tarptautiniit tmansiniq 
atsiskaitymii kursinis darbas, Verslo admin istravimo bakalauro 
baigiamasis darbas ir kt.) bei darbo parenginio vieta ir mctai isdestomi 
simetriskai lapo plotyjc. Desiniojoje iapo puseje po sludijij darbo forma 
yra rasomos vadovo, vadoves ar vadovij pavardes, xemiau - studijii 
darbo atlikejo ar atlikejq pavardes. Jeigu yra keli vadovai ar atiikejai, tai 
pries isvardijant dcdamas dvitaskis. Toliau po vadovo pavardc yra 
pateikiama stLidijq darbo tikriiiimo data, po studento pavarde studijn 
darbo atidavimo data. Jeigii yra tarn tikros sritics konsuUantas ar 
konsultatitai, tai jn pavardes rasomos kairiojojc lapo puseje tame 
pa^iame lygyje kaip ir vadovo. Po konsultanto pavarde yra rasoma 
recenzento pavardc. Jeigu vadovas, konsultantas ir rccenzcntas yra to 
paties fakulteto ir tos pacios katedros darbuotojai, tai pries jq pavardes 
yra rasoma pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis su trump in tai (pvz., 
doc.dr.) arba mokslo laipsnis ir pareigos (pvz., dr. vyr. asist.). .lei jn 
nera - destytojo pareigos (pvz,, asist.). Jcigii vadovas, konsultantas ir 
reccnzcntas yra to paties fakulteto kitv^ katedrq darbuotojai, tai pries j^ 
pavardes yra nurodoma katedra. Prieg vadovo ir konsultanto, kurie yra 
is kilLi institucijii, pavardes yra rasomi mstitueijos ir padalinio 
pavadinimai. 

Studijq darbq tituliniq lapq pavyzdirai patcikti 3-7 prieduose. 
Pimiajame tituliniame lape rasomi aukstosios mokyklos, fakulteto ir 
katedros pavadinimai, autoriaus vardas ir pavarde, studijq darbo 
pavadinimas, bakafauro arba magistro darbas, darbo vadovas, darbo 
rcngimo vieta ir metai. Antrasis bakalauro ar magistro baigiamojo darbo 
titulinis lapas apiforminamas pagal tttulmio lapo rcikalavimus. 
Papildomai ant titulinio lapo po darbo pavadinimo per vidur[ yra 
ragoraas studiju programos registracijos numeris. 

Studiju darbn tekste, taip pat ant titulinio lapo paprastai data 
ragoma, tarp metn, menesiq ir dicnos skaitmcnn nededant tasko, pvz.: 
2006 05 20. Organ izaciniuose dokumentuose dazniausiai vartojamas 
zodinis dalos uzrasymas, kartais nurodomas ir paros laikas, pvz., 2006 
m. geguzes 20 d. 12:15 arba 2006 05 20 12:15. 



II 



1.4. Studijif darbo santrauka 

Santrauka - tai sutrumpintas bakalauro ar magistro baigiamojo 
darbo esmcs isdestymas uzsienio kalba. Ji skirta operatyviai susipazinti 
su referuojamo darbo esme. Studiju darbo santrauka scgama po titulinio 
lapo. Jos apimtis priklauso nuo studijij darbo lygio, jo moksiines ir 
prak tines reikgmes. Paprastai santraukos apimtis yra nuo 0,5 iki 1 
puslapio. Tarn tikrais atvejais baigiamasis darbas gali buti rasomas 
uzsienio kaiba. Tokiu atveju santrauka rcngiama tietuviij kalba ir jos 
jipimtis yra neribojama gali buti trecdalis ar daugiau baigiamojo darbo 
U|iimties. 

Santrauka ragoma pagal toki plana: 

1. Stud!JL{ darbo aprasas, tyrimo aktualumas, naujumas, tyrimo 
problema, tyrimo tikslas, objektas, uzdaviniai, hipotezes; 

2. Tyrimo metodika (moksiines literatiiros analize, teisiniq 
dokumentq analize, statistiniit duomenq analize, sociologinii^ 
tyrimq duomemi analize, testai ir kt.); 

3. KonkretOs darbo rezultatai; 

4. Isvados (svarbiausi vertinimai, siQlymai), priimtos ir atmestos 
hipotezes; 

5. Darbo rczultatij panaudojimo sritys, autoriaus skaityti 
pranesimai, publikuoti straipsniai. 

Santrauka pradcdama ragyli nuo studiji| darbo apraso. Jo sehema 
lokia; studento pavarde, vardo inieialas, darbo antraste, kokios 
s|iccialybe,s kursinis darbas (ar baigiamasis darbas) /mokslinis vadovas, 
iitikslosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas; darbo 
piuengimo (gynimo) vieta, data; apimtis. 

Pavyzdziui, jeigu santrauka rasoma lietuviii kalba, pradcdama 
liiip; 



Vasiliauskaite J. (2001) Lietuvos bankti depoziti{ vaJdymo 
liihiili/jimas. Verslo administravimo magistro baigiamasis darbas. 
Slu(liJL[ programa 62103S137. Vadove doe. dr. I. Macerinskiene. 
Kiiunas: Kauno tcchnologijos universitetas, Socialinirt mokslq 
Itikultctas. 



ir 



SANTRADKA 

Vcrslo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra 

aktuali ... 

Jeigu santrauka yra ragoma uzsienio kalba, pavyzdziui, angliskai: 
Vasiliauskaite J. (2001) The Improvement of Lithuaniam Banks 

Deposit Managemen. Master's Work in Business Administration. Study 

Programme 621035137 Supervisor dr. assoc. prof, T. Macerinskiene. 

Kaunas: faculty of Social Sciences, Kaunas University of Technology. 

■ ■ SUMMARY. Toliau tekslas rasomas anglij kalba. 



I 



Xf 



1.5. Studijq darbo turinys 

Turinys rasomas kaip skyriaus antraste - didziosiomis raidemis 
('l'l)RINYS). Skyriit pavadinimai turinyjc ragomi didziosiomis raidemis 
iirba paryskintomis mazosiomis raidemis, poskyriq ir skyreliif — 
niazosiomis. Patartina studijq darb^ per daug nesmulkinti. Skyrii^, 
jio.skyrii} ir skyreliii pavadinimai turi buti trumpi, aiskijs, prasmingi ir 
svarbiausia atitikti tiriamos problemos esm§. Pavadinimai neturi 
kiU'totis ar kartoti viso darbo pavadinim^. Ragant studiju darbq^ nera 
likslinga turini labai detalizuoti. Negali buti poskyris ar skyrelis i§ vieno 
puslapio. Bakalauro baigiamojo darbo turinio pavyzdys pateiktas 6 
pricde. 

Turinio puslapio struktura: 

TURINYS 

I^.ANGA 3 

1. (SKYRIAUS PAVADINIMAS) 7 

l.l.(poskyrn) pavadinimas) 9 

I.l.l.(skyrelio pavadinimas) 12 

2. (SKYRIAUS PAVADINIMAS) 20 

2.1 20 

2.1.1 29 

2.1.2. irt. t 35 

2.2 40 

iftVADOS 58 

l.rilCRATURA 60 

PRIEDAI 64 



1.6. Naudotos mokslines literatures pateikimas studijq 
darbe 

Nuorodq zymcjimas 

Nuorodos { kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius, 
lenteles, paveikslus, priedus) daromos nusakant J14 eilcs nunierius. 
Pavyzdziiii: (zr. p. 25), (zr. 3 pa v.), (if- 3 skyriq), (zr. 2.3. poskyri), (zr. 
2.3.1. skyrelO, (zr. 3 lent), (zr. 2 priediO, (zr. (3) formul?). 

Literaturos citavimas 

Saltinius cituojant tekste pagal Amerikos psichologii 
asociacijos (APA) sistem^ galioja sios taisykles. Kai tekste 
vartujamas tikslios citatos. 

Taisykle. Jei tikslios citatos pradziojc yra nurodoma autoriaus 
pavarde, tai po autoriaus pavardes nurodomi leidinio metai, o citatos 
pabaigojc nurodomas tikslus leidinio puslapis. 

Pavyzdys. DavuHs (2006) teigia, kad „savivaldybiu biudzetu 
pajamas galima susklrstyti i tris pagrindines riisis: mokeslines ir 
neraokcstines pajamas bei valstybes biudzeto dotacijas" (p. 21), 

Taisykle. Kai autoriaus pavarde nera nurodoma [vadineje citalos 
sakinio dalyje, tuomet autorius, leidimo mctai ir citalos puslapis 
nurodomi citatos pabaigoje. 

Pavyzdys. „SavivaldybiLi biudzetii pajamas galima suskirstyti ]_ 
tris pagrindines rCisis: mokestines ir nemokestines pajamas bei 
valstybes biudzeto dotacijas" (Davulis, 2006, p. 2 1). 

Taisykle, Jci citatoje yra daugiau nei 40 zodziq, tuomet reikia \ 
vartoti specialii teksto srift^ o nc kabutes. 

Pavyzdys. Aigrasiniino strategijos teorija popuUarumo virsun^ ' 
pasieke saltojo karo mctais. Tada ji daugiamia koncenlruoduvosi [ 
branduollnio saugumo problemas, o atgrasinimo sqvoka dazniausiai 
buvo nagrinejama SSRS ir J A V hranduolines pusiausvyros konlekxte. 
Mors debatai del branduolinio atgrasinimo iki siol sulaukia daug\ 
strateginin studijii specialistti demesio, vis didesn^ reiksm^ igaunaX 
atgrasinimo iprasiine ginkiuote ay netgi nekarinemis priemonemisi 



studijos. Siame iarp(autinio terorizmo amziuje atgrasinimo teoretikii 
di'inesys hypsta / au(oritarinii{ rezimij, siekianciii Isigyti masitiio 
iiaikinimo ginklii elgesio iyrinejimq, vis dazniay nagrinejamas 
prevancinin veiksmii poveikis atgrasinimo efektyvumui. (Urbelis, 2005, 
p, 4-5.) 

Kai tekste vartojamos pcrfrazuotos raintys 

Taisykle. Jei studij^ parenge vienas autorius, tai kabutes nera 
reikalingos. 

Pavyzdys: 

1 . Pagal Davuli (2006) biudzetines savivaldybiii pajamas galima 
skirstyti { tris rOsis: mokestines ir nemokestines pajamas bei valstybes 
dolacijas. 

2. Biudzetines savivaldybiq pajamas galima skirstyti { tris rusis: 
mokestines ir nemokestines pajamas bei valstybes dotacijas (Davulis, 
2006). 

Taisykle. Kai studij^, parenge du autoriai, tai nurodomi abu. 
Pavyzdys: 

1. Bergef ir Udel (1998) tmoniii finansavimo saltiniii 
pricinamum^ vertina pagal versJo plctros etapus. 

2. Imoniii finansavimo saltiniii prieinamumas yra vertinamas 
paga! verslo pletros etapus (Berger ir Udel, 1998). 

Taisykle. Kai studijq^ parenge trys, keturi ar penki autoriai, tai 
reikia isvardyti visus. 

Pavyzdys: Tyrimas atskleide skirtingus seimij skyrybi{ modclius 
Middietowne dvidegimtojo araziaus treciajame - astuntajame 
ilc^imtmeciuose (Caplow, Bahr, Chadwick, Hilt & Williamson, 1 982). 

TaCiau tolesnese nuorodose { X\ pati kOrint yra nurodomas tik 
pirmasis autorius ir et al. 

Pavyzdys. Tyrimas atskleide skirtingus seimq skyrybq model ius 
Middietowne dvidesimtojo amziaus treciajame - aStuutajamc 
deSimtmeciuose (Caplow, et al., 1982). 

Taisykle. Jei studiJEL renge gegi ir daugiau autoriq, tuomet 
Nkliiiusteliuose rasoma pirmojo autoriaus pavarde ir et al., o po 
kabiclio - leidimo metai. 

Pavyzdys. Scptintojo desimtmeeio pabaigoje komunos veike 



20 






kaip placios seimos, o vaiki^ pricziura teko visicms suaugusiems 
(Berger, etal,, 1971). 

Taisykle. Kai kurinio Icidcjas yra ne koiikretus autoriai, o 
organ izacij OS ar asociacijos, tuomet kaip autorius jos ir nurodomos, 

Pavyzdys. Pirma citata: (Svietimo ir mokslo ministerija [SMM], 
2006). Kitos citatos: (SMM, 2006). 

Asmenvardzii; ir vietovardziq rasyrao taisykles 

PirniEf. kart^^ minint asinenvardi, relkia pateikti nc tik pavard?, 
bet ir vts^ vardt^ (vardas rasomas pries pavardf^). Jei toliau kalbama 
apie t^pali asmeni, rasoma pirinoji vardo raide, taskas, pavarde (tarp 
tagko ir pavardes - tarpelis, pvz., A. Smctona). 

Asmenvardziq ir vietovardzin rasymo taisykles reglamentuoja 
LietuviiL kalbos komisijos iiiitarimai 1977-1998 (1998). Patcikiame 
istraukf^. 

8. Del autentiski{ tikrimii vardnformn rasymo 

SJ. AuteniiSkoms asmenvardziii (ir vietovardziii) formoms 
^altines dedamos panasiai kaip ir pric adaptuoti{ likriniii vardii. 
Pavar tolas skliuusteliuose arha neriSliame tekste (pvz., bibliografijoje, 
rekiamoje ar informacijoje), jos gali huti rasomos he lieluviskii 
galunii{. 

8.2. Lieluviskos gal titles dedamos prie hi aule.nliskn 
vyriskosios gimines asmenvardziii formi(j kurios haigiaxi priebalsiu: 
Brugmannas. Andrewsas, Morrisas; Roiselis, Douglasas, Jamesas; Feederis, 
Claudelis; Karlowczius, Rajkovicius. 

H.3. Kai nelietuviskas asmcnvardis baigiast nelariama halse e 
arba neiariama priehaise, pries pridedamas galUnes rasylinas 
apostrofas: Larousse'as (sk. Larusas), Larousse'o; Verlaine'as (sk. 
Velenas), Burke 'as (sk. Berkas); Bainville 'is (sk. Benvilis), Cahors 'as (sk. 
Kahora.s), Chateaubriand 'as (sk. Saiobrijanas) Beaufort 'as (sk. 
Bofora.i), Destouche 'as (sk. Detusas), de Gaulle 'is (sk. de Gotis). 

Asmenvardziams, kurie originalo kalboje baigiasi kamieno 
balsiu (iSskyrus a) ar dvibaisiu, lietuviskos gaiunes paprastai 
nededamos irjie nelinhniuojami, pvz. : Toome, Goethe, Crespo, Enrico, 
Antonescv, Koposu, Craxi, Leslie, Willy, Caravaggio, Manzoni, Verdi, 
Fanny, Silviu. Hemingway, Gow, Rau (bet Cossiga - Cossigos, Zappa - 
7.appos). Taciau prireikus kai kurioms pavardems gaiunes gali butt 



21 

pridedamos po apostrofo, pvz.: vns. kilm. Goethe's, Crcuci'o, 
iU'iningway'aus; naud. Goethe 'ei, Craxi 'ui, HemmgH'ay 'ui; in. Craxi'u, 
i Icmingway'umi (bet vns. gal. Goethe). 

8.5. Gramatinami ir linksniuojami He asmenvardziai, kurie 
hiiigiasi originalo kalboje kaitomo vardo gaiunes balsiu, pvz.: Walesa 
iWa!(;sy...) - Walqsa (Walqsos), Mqcinski (M^cinskiego...) - M^cimkis 
(M(;cinskio....). 

Autoriij apraso taisykles 

• Kai keli autoriaus vardai atskiriami briiksneliu (tik ne 
lictiivjn!), tuQmet ir trumpinant vardi^ pirmosios raides atskiriamos 
bciikSncliu. 

• Kai saltinis parasytas dviejn ar daugiau autoriq, jn pavardes 
iilskiriamos kableliais. 

• Autoriq griipes pavadinimas rasomas visas. Pavyzdziui, 
Svietimo ir mokslo ministerija, Kaiino teclinologijos universitetas, 
American psychological association ir t. I. 

• Jeigu knygos autorius nenurodomas, tuomet redaktorius 
npiaSomas kaip autorius, o po skyriaus pavadinimo isvardijami kiti 
leidinio rcdaktoriai, po jq pavardziq skliausteliuose nurodant 
NUtrumpinim<\ (red.), jeigu vienas, ir (Red.), jeigu keli. 

• Jeigu knygos autorius nenurodytas, tuomet knygos 
paviidinimii reiketii perkciti i pradzia^ pries leidimo dat^. Pavyzdziui, 
Diirlw pavadinimas (2003). Vieta: Lcidejas. 

Literatures s^i rasas 

Rasant studijij darbq naudojama (cituojama, nagriiiejama, 
(111 Mil 111 ma) [vairi literatura ir dokumcntai. Todel prie kickvieno studijij 
iliirhd turi buti pateiktas naiidotq dokumcntu (monografijii, vadoveliu, 
IK'riodinii} ir t^stiniq leidiniq, istatyminiii ir norminiii aktq, intemete 
(IMuio.s informacijos, nepublikuotq moksliniq ataskaiti}, vertimq, 
tuiNkaifq medziagos ir kt.) bibliografmis SEtrasas. [ literaturos si^ras^, 
ttnuikiami tik cituoti moksHnes literaturos saltiniai. 

Literaturos s^rasas patcikiamas atskiru skyriumi su antraste 
l.rri'lRATURA. Literaturos bibliografiniai aprasai gali buti 
jm) 1*1 kill mi abeceles tvarka. Jeigu autoriij pavardes vienodos, tuomet 
JHit rcikia isdestyti atsizvelgiant [ inicialus, Atskiro autoriaus darbai 
pntt'ikiami chronologine tvarka. 



22 



Siuloma literaturos aprasymo tvarka yra modilikuota 
(siipaprastinta) Araerikos psichologu asociacijos (APA) citavimo 
ssstema (Krupavicius, 2006). APA sistema yra vjenas populiariausiij^ 
citavimo budii siuolaikiniuosc socialiniuose raoksluose. 

Literaturos apraso tvarkos pavyzdziai 

Knygos aprasas: 

Loginc sandara: Autorius A. A. (2006), Darbo pavadinimas. 
Vieta; Leidejas. 

Pavyzdys: Tidikis R. (2003), Socialinin moksln iyrimii 
metodohgija. Vilnius: Mokslas. 

Rcdaguotos knygos apraSas: 

Logine sandara: Autorius A. A. (sudar., 2006). Darbo 
pavadinimas. Vieta: Leidejas. 

Pavyzdys: Scholnick E. K. (ed., 1999). Conceptual 
development: Piagei's legacy. Mahwah, N. J.: Lawrence Erlbaum 
Associates. 

Knygos apraSas, kai daugiau nei trys autoriai: 

Logine sandara: Autorius A- A., Autorius B. B., Autorius C, 

C. et al. (2006). Darbo pavadinimas . Vieta: Leidejas. 

Pavyzdys: Jucevicius R., .lueeviciene P., Janiunaitc B., et akj 
(2003). Mokyklos strategija. Kaunas: Zinii^ visuomencs institutas. 

Knygos be autoriaus aprasas: 

Logine sandara: Darbo pavadinimas (2006). Vieta: Leidejas, 
Pavyzdys: Lietuvos Respublikos Konstitucija (1996). Vilnius:^ 
Lietuvos Respublikos Seimo 1-kla. 

Daktaro discrtacijos aprasas: 

Loginc sandara: Autorius A. A. (2006). Pavadinimas. Moksk 
kryptis, Vieta; Organizacija, 

Pavyzdys: Sumskas G. (2003). Ekonominis habavimai 
Lietuvoje, Latvijoje ir Esdjoje. Sociologine rinkejii elgsenos analizei 
Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, sociologija (05 S). K.aunas| 
Kauno technologijos universitetas. 



23, 



Knygos skyriaus apraSas; 

Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B. B, (2006). 
.Skyriaus pavadinimas. A. Rcdaklorius, B. Redaktorius ir C. 
[<c<iaktorios (Red.), Knygos pavadinimas. Vieta: Leidejas, p. xxx-xxx. 

Pavyzdys: Piesarskas B. (1991), Gramatikos apzvalga. B. 
Piesarskas, B. Svecevieius ir R. Dapkute (red.), Lie;«vii( angliikalbii 
^jJmav. Vilnius: Mokslas, p. 812-832. 

Mokslinio zurnalo straipsnio apragas, kai autori^ trys ar 
uiaziau: 

Loginc sandara: Autorius A. A., Autorius B. B. (2006). 
Siraipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx- 

XXX, 

Pavyzdys: Gcralavicius V., Kuodis R. (1997). Lito kurso rezimo 
|i!i,sirinkimas: tcoriniai ir praktiniai sprendtmo budai. Pinigi[studijos,\, 
p. 31 -35. 

Mokslinio ^zurnalo straipsnio aprasas, kai autoriq daugiau 
nci trys: 

Logine sandara: Autorius A., Autorius B., Autorius C, et al. 

(2006). Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, 
|>, xxx-xxx, 

Pavyzdys: Merkys C, Kalinauskait^ R., BcniuSienfe I., et al. 

(2005). Organizacinio klimato testas Lietuvos darbo organizacijoms: 
validacija ir s^sajos su komandinio darbo testu. Socialiniai mokslai, 3, 
p, 39 51. 

Technines ar tyrinno ataskaitos aprasas: 

Logine sandara: Autorius A., Autorius B., Autorius C-, et al. 

(2006). Pavadinimas. (Uzsakovas). Vieta: Tyrim^ atJikusi 
iir^ianizacija. 

Pavyzdys; Merkys G., Urbonaite-Slyziuveiie D,, Batciunas S., 
{<t al. (2003). Mokykhi tinklo pertvarkos ir moksleiviii veziojimo bukle: 
kii'kyhinis ir kokyhinis tyrimas (Svietimo ir mokslo ministerijos 
U^,sakomojo tyrimo ataskaita). Kaunas: KTU Social iniq tyrimii 
liilioratorija. 



24 



Dienrascio ar savaitrasfio straipsnio apraSas: i 

Logine sandara: Autorius A, A. (2006, rugpju(!i« 22). 
Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx- 

XXX. 

Pavyzdys: Simanonyte A. (2006, rugsejo 27). Milijardieriui 
parupo JAV Hctuviii ba/,nycia. Lietuvos rylas, 221, p. 1 2. 

Patvirtinto pubUkuoti, bet dar ncisspausdinto darbo 
apraSas: 

Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B.B. (leidyboje). 

Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx- 

XXX. 

Sal tin jo be publikavimo datos ap rasas: 

Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B.B. (ii.d.). 
Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx- 
XXX. Naudojamas formatas nera datos (n.d.). 



m 



Elektroniniij saltiniy apraSymas 



Temiinas eleklroniniai saltiniai rciskia; elektronincs duonicn^ 
bazes, intemetinius Saltinius, dektroninius tinklalapius ar puslapius, 
tinklines apsikeitimo informacija ar diskusijos grupes, elektroninius 
laiskus. 

Siuo metu daug literalQros Salliniii gaiima perskaityli intemete 
Vis dazniau jie yra skaitomi ir cituojami. Kai kurie litcraluros saltiniai 
gali buti cituojami kaip standartintai litcraluros saltiniai, ncs jic yra 
publikuojami intemete ir tuo pat metu popierineje laikmenoje. Taciau 
yra dalis sal tin iq, kuric pubiikuojami lik intemete. Todcl pateikianf 
nuorodi^, \ siuos literaturos saltinius butina nurodyti Ji| perziuros datq^ ir 
intemetini adres^, 

Internetinio adreso formatas: 

PagrtiKlinis Kt;liys iki 

Protokolas itdresas ttoktjmonlo Konkreiiiiu? dokuiJiieiito pav^tdiniinasi 

hi ' ■ ' ■ ' 

liHp://www . simi. 1 l/svici i iiv) huHc.'iltK;*' Vt okyklii link l» jii;rtvarkos_ir_%2()nioksli;iviu vezioj 1 mo.bukle .ppl 




Pcriodines literaturos aprasas is internetincs duomenij 
Iniz^s: 

Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B. B. (2004), 
Siriupsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xr, p. xxx - 
Kxx. Perskaitymo metai, mcnuo, diena, saltinio intemetinis adresas. 

Pavyzdys: Ciutiene R., Sakalas A. (2004). Karjeros modeliu 
iyi^inamoji analize. Inzinerine ekonomika, 3(38). Perziureta 2004, 
rut;sejo 12, adresu 

http://v^ww.ktu.]t/lt/scriptas].asp?pirmas=/lt/mokslas/zumalai/i 
u/cko/menu.htm!&antras=/[t/inokslas/zumaiai/inzeko/inzek034.html& 
nn!niu-/lt/virsus2_3.html 

Intcrnctinis dokumentas: 

Logine sandara: Autorius A. A. (2004). Darbo pavadinimas, 
Perskaitymo metai, menuo, diena, saltinio intemetinis adresas. 

Dienra5i!io straipsnio intemete apra§as: 

Gudaviciute D, (2004, rugsejo 11). [ samdiniy keliones bagazEi 
vaikai netelpa: Svetur uzdarbiaujantys lieluviai paliktu atzalq giob^ 
li;:krauna valstybei. Lietuvos rylas, 2\\. Perziureta 2004, mgsejo 12, 
ndrcsu 

1 1 1 1 p://www.liel uvosrvtas.lt/index.asp?data^-200409 1 i &id -akt 1 1 _a 1 04 
n<J I I &sk_id=99&view=2 

Nepcriodines literatOros internete aprasas 

Kai nezinomi autorius ir leidimo data: 

Klasteriq samprata ir pagrindiniai bruozai (n.d.). Perziureta 
2004, rugsejo 12, Kauno technologijos universiteto Vcrsio strategijos 
(lislitiito tinklalapyje; 

liti|i;//www.bkc.ktu.lt/marijampole/klasteriai.html 

Tyrimo ataskaita organizacijos tinklalapyje: 

Mcrkys G., Urbonaite-Slyziuviene D., BalCiunas S., e^ al (n.d.). 
Mokykhi tinklo pertvarkas ir mohleivit{ veziojimo bukJe: kiekybinis ir 



m 



m 



kokyhinis tyrimas. Perziureta 2004, mgsejo 12, Svietimo irmokslo 
ministerijos tinklalapyje: 
http://www.smm.lt/svietimo_buklc/docs/Mokyklu_tink,lo_pertvarkQS_i 
r_%20moksleiviu_veziojimo_bukle.ppt 

Kitij informacijos saldiii^ aprasas 



Vaizdo jraSai 

Dokumentinis fllmas: 

Scorsese M. (prodiuseris), Lonergan K.. (scenarijaiis autorius / 
rezisicrius). (2000). Gali manimi pasitiketi [dokumentinis filmas] 
Jungtines Amerikos Valstijos; Paramount pictures. 

Televizijos laida; 

fCudaba G. (projekto prodiuseris), Kudabienc A. (laidos kureja) 
(2004, rugsejo 6). Antroji banga [Televizijos laida]. Vilnius: Laisva^ 
ir nepriklausomas kanalas. 



Televizijos serialas: 

Chase D. (vykdoraasis prodiuseris). (2003), 
[Televizijos serialas]. New York: Home box office. 



Soprano 



Epizodas televizijos seriale: 

Green R., B urges M. (Scenarijaus autoriai), Patterson J 
(rezisierius). (2003). AH Due Respect [Epizodas televizijos serialej 
Chase D. (vykdomasis prodiuseris ir scenarijaus autorius). Soprana 
New York; Home box office. 



Cituojant tekste nurodoma juosta, jos pusc ir jraso takelio 
iiiimcris: „Dar sirdyjc nesutema" (Ciaule P. ir Raudonikis A., 2002, 12 
lakelis). 

Garso |rasas: 

Merkys G. (pranesejas). (2004). Mokykl^ fmklo pertvarkos ir 
imks!eivii{ veziojimo hukle ([ragas kaseteje Nr. 12). Kaunas; KTU 
SociaJiniiityrimiilaboratorija. 

Periodines literatiiros elektronincje laikmenoje aprasas: 

Vaitkevieius S., Orzekauskas P. (2004). Strateginio planavimo 
Itislrumentij naudojimas smulkaus ir vidutinio verslo [monese 
|['.lcktronine versija, CD]. Ekonomika ir vadyha-2004 (2 knyga), p. 
\'\U 149. 

Programines jrangos apraso sud^tin^s dalys: 

Miller M. E. (1993). The interactive tester (4.0 versija) 
[Programinefran^a]. Westminster, CA: Psytek services. 



IMuzikos jrasai 

Muzikos ira§as, kai kurtn| atlicka pats autorius: 

Mamontovas A. (2002). O, Meite! Populiariausi slageriai 
[CD]. Vilnius: Partija. 



Muzikos (rasas, kai autoriaus kurini attieka kitas atlikejas:] 

Gaule P. (zodziii autorius), Raudonikis A, (muzikos autorii 
(2002). Dar sirdyje nesutema [16Hz]. Populiariausi slageriai 2 [CD] 
Vilnius: Partija. 



^' 



1.7. Studijq darbo priedq [forininiinas 

Sludijii darbo duomenn lenteles, apklausos medziaga, statistine 
iriformacija ir kita gali buti pateikiama kaip pricdai sLudijn darbo gale at 
atskiru lomu. Jei priedai pateikiami kaip to paties dokumento t^sinys 
kiekvienas ju pradedamas naiijame lape. Desiniajame virsutiniame 
kampc didziosiomis ra idem is rasoma PRIED AS, Jet priedas turj 
pavadinim^ jis rasomas didziosiotnts raidemis kaip skyriauS 
pavadinimas. Jei priedy daugiau kaip vicnas, jie numeruojam 
arabiskais skaitmenimis, pvz., 1 PRIEDAS, 2 PRIliDAS ir t, t. 

Nuorodos [ pricdus paleikiamos pagrindiniamc tekstc, o turinyj( 
isvardijami visi priedai, nurodant jii numerius ir pavadinimus. Jeig 
priedii yra palyginti daug, jii si^rasas gali buti dedamas po paveiksl 
s^raso. 



29 



2. BENDRIEJI STUDlJy DARBIJ TEKSXy 
REIKALAVIMAI 

2.1. Bendrosios zinios 

Studijij darbtj jforminimo tvarka. Studijij darbo tekstas 
liiftomas kompiuteriu ballo neliniuoto popieriaus lapuose 12 sriftu ir 1.5 
llitcrvalu tarp eiluCiq. 

Rasant teksta^ puslapyje is krasli^ reikia palikti tuscius laukus: 
kilirit)joje pijseje - 25 mm, desiniojoje - 10 mm, virsuje - 20 mm ir 
Hjiiii?i(ije 20 mm, Pastraipos pirmoji eilute nuo teksto lauko kairiojo 
kliiSto atitraukiama perlO mm. Tekst^t spausdinant kompiuteriu, galima 
jltirySkinti atskirus zodzius ar sakinius. 

Sludiju darbo puslapiai numeruojami iStisai, pradedant nuo 
iltuliiiio (aiit tituUnio lapo, santraukos ir turinio puslapiq numeriai 
Bffriifitimi). Puslapio uumeris uzraSomas virg teksto (puslapio virsutinio 
(iCnfilo tuScio lauko viduryje arba desineje pusejc) arabiskais 
lldiltmenimis, nededant uei tasko, nei brukSneliij. 

Stiidijq darbij ir [ jq sudctj [einancii[ pricdi| lapu numeracija turi 
pflti i.'Slisinc. Paveikslai ir lenteles kiekviename priede numeruojamos 
HUklrai (zr. 2.5 ir 2.6 poskyrius). 

.Sludiji; darbas turi buti [ristas tvarkingai, kietesniais virSeliais 
llitti KpLJcialiuose segtuvuose, kad butq matyti tituiinis lapas. Bakalauro 
If iinnJiislro baigiamasis darbas [ri-^amas taip, kad nebutii galima issegli 



30 



m 



2.2. Studijq darbo teksto suskirstymas 

Jei reikia, studijii darbo tekstas suskirstomas { skyrius, poskyrius 
ir skyrelius. Dideles apimties daibi^ galima skirti [ dalis (kiiygas, 
tomus). 

Skyriai numemojami arabiSkais skaitmeniittis. Poskyriai 
numcruojami tik skyriaus vidujc. Todcl poskyrio eiles numeris 
prasideda skyriaus numcriu ir to skyriaus poskyrio numeriu, kurie 
skiriami taskais, pavyzdziui; 2. 1.; 2,2. 

Jei tekstas dar skirstomas i skyrelius, tai Sie numeruojami tuo 
paciii principu: pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis - poskyrio, 
IrctSiasis - skyrelio numeri, pavyzdziui : 2. 1 .1 .; 2. 1 ,2. 

[zangos, isvadii, literaturos irpricdii skyriai nenumeniojami. 
Skyriaus pavadinimas rasomas didziosiomis raidemis ir 
simetriskai iSdestomas lapo plotyje, o poskyrio ir skyreli4 pavadinimai 
rasomi mazosiomis raidemis, isskyrus pirm^E\, ir pradedami kaip 
pastraipos pinnoji eilute. Be to, kiekvicn:^ skyriq reikia pradeti naujame 
puslapyjc, poskyrius ir skyrelius - tame paciame. Aiitrastes zodziaij 
nekeliami. Po antrastes taskas ncrasomas. 

Skyriaus antragte rasoma viena eilute zemiau, negu prasidcdaj 
puslapio teksto laukas, o poskyrio ir skyrelio antrastc isskiriama is prie§ 
j^ ir po jos esancio teksto vienos ei lutes taipeliu. Jeigu po skyriaus] 
antrastes eina poskyrio antraSte, tarp jit taip pat paliekamas vicnosl 
eilutes tarpelis. Ncgalima rasyti anU-aStes vienamc puslapyje, o tekst^j 
pradeti kitame. 

Kiekviena pastraipa pradcdama is naujos eilutes, atitraukta nuoj 

kairiojokrasto 10 cm. 



2.3. Studiji| darbo kalba, moksHniai terminal 

Kalba tun buti trumpa, aiski, nedaugiaprasme. Butina vengti 
Jtublitustincs kalbos, o vartoti mokslintj kalb^, Jei studijit darbc 
VHilojami specif iniai terminal, jie turi buti aptarti tckste arba pateikti 
(JMrbo prad/ioje (prieS izang^ su antragte TERMIN'V PAAI§KINIMV 

NAWaSas. 

Jei tekste pateikiami skaiiSiai turi matavimo vienet^, juos reikia 
rH*yli skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi -zodziais (pvz,: „S£inaudos 
[iHtlidcjo du kartus"). Jei tekste pateikiamos keJios skaitines vertes ig 
fiti>K, viencto zymcjim^ reikia rasyti tik vienii kart^ po paskutinio 
iktvltniens, pvz., 20, 50, 100 Lt . 



->**» 



,•« 



32 



13 



2.4. Formuliii naudojimas tekste 

Formulese vartojami nustatyti raidiniai zymejimai ir simboliai, i\\ 
reikSmes turi bud paaiSkintos. Jci formulin yra daugiau kaip vjcna, jos 
tiumeruojamos arabiskais skailmenimis istisai per visEi teksti^ arba 
formules numeri sudaro skyriaus numeris ir foriiiLiies ciles numeris tame 
skyriuje. Numeris rasomas toje pacioje eituLcje kaip ir formule, 
desiniojoje lapo pusejc, lenktiniuose skliausteliuose. Minint fonnul? 
tekste, skliausteiiuosc iiurodomas jos numeris, pvz.; (u. (5) arba (2.1) 
Ibn-nulfj). 

Simboliai paaiSkinami po fomiule J4 pateikimo joje tvarka, Po 
foriiiules rasomas kabliataskis ir iS naujos eilutes be dvilaskio raSomas 
zodis cia ir toHau nurodomi visi formuleje esantys zymejimai , o po 
bruksnelio paaiskinamos jn reiksmes. Po kiekvicno paaiskinimo 
dedamas kabliataskis. Kad formules issiskirlii is teksto, pries jas ir po jt^ ; 
paliekama viena tuscia eilute. Pavyzdziui: 



PK = 



FV 



FV*PVIFi^„; 
O + k)" 

Cia PV dabartinc veite; 
FV - busimoj i vcrte; 

FVIFi_„ - dabartines vertcs palukann vciksnys; 
k - palukanq (diskonto) norma; 
n - laikotarpiq skaicius. 



@ 



2,5. t.entelii| parengimo tvarka 

Skaitmenine informacija pateikiama lentelese. Lentelc gali tureti 
fltilrtiSlf;, kuri rasotna mazostomis raidcmis, pradcdant didziiya. Jeigu 
|pitli*lii| yra daugiau negu viena, jos numeruojamos istisai arba skyriaus 
fllumi', Antruoju atveju lentelcs eilcs numeri sudaro skyriaus numeris ir 
Iplik'lirs numeris tame skyriuje, atskirti tasku. Lentcles numeris raiiomas 
Inhh tcntclcs antraStes prie zodzio „lentele". .lei studij\i darbo tekste is 
V(*io yra tik viena lentele, fai virs jos, desiniojoje lapo puseje, raSomas 
t|l( hulls „Lentele" be numerio. Trumpinama „lent," tik miorodose, siaip 
fdtlJN neinimpinamas. Pagrindiniai lenteles elemental parodytl 2 pav. 

N lentete. Lenteles antraste 



ICiliicii} 

piiviitlinjmij 

imtrastc 


Skiities antraStt^ 


Skiltics antraSte 


Skiltics 
—paantraSti 


Skilties 
paantraStc 


Skiltics 
paantraSt^ 


Skilties 
paantraSt^ 











































1 pav, Pagrindiniai lentcles elemental 

SUidijij darbo tekste turi buti paminetos visos lenteles. 
t'tikiirlulincse nuorodose [ lentel^ papildomai rasoma santrauka „zr.", 
j1V7.,(;;r. i lent.). 

Lcntelin sitra,sas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su 
dtidaSle LENTELES. Lenteles numeruojamos ciles tvarka. Jeigu 
U'liii'lcs numemotos skyriaus ribose, rasoma skyriaus numeris, 
(iHvmlinimas, o toliau isvardijamos to skyriaus lenteles ir jt^ pavadiiiimai 
flk*N Ivarka. Lenteles skijcin pavadinimai, skiJciq antrastes ir 
|Kltuiirii.^lcs pradedamos didzi^a raide, isskyms tas paantraStcs, kurios 
kmlmo vienE\ sakini su skilties antraSte. Antrastes rasomos vienaskaita, 
jtti |i| skyrybos zenklai nededami. 

l'!iUi£in, antrast;ii[ ir paantrascitj tekstui sutrumpinti galima vartoti 
(Hlilliuiis ar sinibotiti zymejimus. 2ymejimq paaiskinimai pateikiami po 



34 



$$- 



lentele. Jie rasomi mazcsniu sriftu negu teksto griftas (zr. 1 .2 poskyrQ, 
pvz.: 

Cia +— butina darbo dalis; 
— nebutina darbo dalis; 
+/- studiJH darbo vadovas sprendzia apie tos dalics butinum:^. 

Skilciu antrastes ir paantrastes gal i ma spausdinti vienu interval u, i 
mazesniu sriftu, negu parasytas tekstas. Numeruojant rodiklius, • 
parametrus ar kitus duomeiiis, jq eilcs numeris rasomas prieS cilutes 
pavadinim% tojc pacioje skiltyje. 

Jei lentele netelpa lapc horizontaliai, t, y, luri labai daug skilciii, 
tat j^ galima pasukti isilgai lapo. Lcnteics pavadinimas turi bOti 
kairiojoje lapo pusejc. Jci Icnteies ei lutes arba skiltys netelpa lape, 
lentele dalijama [ dalis, kurios gali biiU isdestomos salia viena kitos arba ! 
skirtinguose lapuosc. Dalijant lentel^ pagal eilutes, kartojamos skilciq j 
antrastes ir paantrastes. Jei lentele dalijama pagal skiltis, kartojami ir ^ 
eiluciii pavadininiai. Lenteles atitraste rasoma tik virs pirmosios jos j 
dalics. Virs likusios dalies (ar dali\4) rasomas tik lenteles numeris iri 
zodziai ,,3 lenteles t^sinys". Jei lentele yra keliama [ kiti^ puslapi, tai! 
lenteles pimios dalies apacioje, desiniojoje puseje, rasoma „3 Icnteies | 
tQsinys kitamc puslapyje". 

Lentelejc pateiktii dydziq vienetii^ zymejimai gali but! nurodomi;j 
skillies antrastcje, eilutes pavadinimc ar lenteles antrastejc, jeigu visi 
lentelcje pateikti dydziai reigkiami tuo paciu vienctit. Lcnteics antrasteje 
gali biiti iiurodytas visoje lentelcje vyraujantis vicnetas, o skilciiij 
antrastese ar paantrastesc - kiti vienetai. 

Skaiciij vertes tojc pacioje skiltyjc turi turcti vicnodai desimtainiiij 
zenklij. Lentelcje victoj pasikartojaneii} skaiciii, zeiikhi ar simboliii 
rasyti kabutes neleidziama, Jei lentelese nera kuriq nors duomcnqj 
rasomas bruksnelis, tritaSkis arba „N, d." (nera duomcntO. Dyd^inj 
veri^in iiitervalai tekste rasomi su zodziais „nLio" ir „iki" arba suj 
bruksniu. 



I U'tKi'K'. Piigrindiniai Lirfuvos ekonomines raidos rodikliai 1993- 
1997 mctais (nurodyti saUini ir puslapius, i§ kur paimta) 



I'liurindiniai 
roditdiai 


1993 


1994 


1995 


1996 


1997 


lli'iidiusis vidaus 
inoiliiklas (BVP) 
KitliiijiisioiTiis 
ImilKimis, min. Lt 


li59(> 


i 6904 


24103 


31569 


38340 


HVIMidis, sukiirta 
liltvaijiainc 
m'kloriuje, % 


57 


60 


65 


68 


70 


liilliiicija, palyginti 
til) iiiiks(c,snii( mcin 
dtiUKl^.io men., % 


189 


45.1 


35.7 


13.1 


8.4 



lenteles t^sinys kitame puslapyje 



1 lenteles tesinys 



I'uj^rmdiniai 


1993 


1994 


1995 


1996 


1997 


rodikliai 












rLHporla.s, mln. Lt 


8707 


8077 


10820 


13420 


15441 


tmpnrliis, min, Lt 


9798 


9355 


14594 


18235 


22577 


(tjiliins;is, mln. Lt 


-1091 


-1278 


-3774 


-4815 


^7136 


1 ifsiogines uzsionio 


N.d. 


N.d. 


1408 


2800 


4164 


tiivusticijos 












(liiikotarpio 












Jiubiijgoic), mln. Lt 












HJsieiiio skola 


N.d. 


N.d. 


840 


1203 


1403 


(iiiikiUarjiio 












|>iihiiijioJc), mln. JAV 












(lidcrivi 




1 






1 



2 pav. Lenteles sudarymo pavyzdys 



B 



» 



2.6. Paveikslij jforminimo studiji; darbc tvarka 

Iliustracijos (gratikai, diagramos ir kt.) isdcstomos paciame tekstej 
luojau po nuorodii [ jas arba prieduose. Paveikslii, kaip ir icntelin,! 
si^rasas pateikiamas studijq darbo pradzioje tuoj pat po lentcliit s^raso, o| 
jei jo nera, po turinio su antragte PAVEIKSLAl. 

Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir jeigu jij yra daugiaul 
kaip viena, numeruojamos. Studijii darbuose galima istisine paveiksin| 
numeracija, Paveiksk) numeris ir pavadinimas rasomi po iliustracijos. 
Paveiksliis galima numeruoti ir atskvruose skyriuose. Tuomet paveiksloi 
numeri sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilcs numeris tamej 
skyriuje. Jie atskiriami tasku. 

Butina nurodyti paveikslo salting. Jeigu paveikslas sudarylasi 
darbo autoriaus, tuomet saltinio rasyti nereikia. Taciau jeigu paveiksiasj 
yra paimlas iS moksJines literaturos ir papildytas, tuomet reiki a rasyt^ 
„adaptuota pagal", pvz., „adaptuota pagal Ivaskeviciute, 2006", o jeigu 
paveikslas sudarytas pagal mokslineje literaturojc pateiktq^ tekst 
tuomet butuia rasyti „sudaryta pagaJ". Paveikslo tforminirao pavyzdziai| 
pateikti 3 pav. 




I 



Smulorio 
rizika JL 



Portfelio 
rizika 




Vidine rizika 



Koncentracijos rizika 



Uzstato rizika 



4 |IHV. Krcdito rizikns clcmciitai (sudaryta pagal Mempel G. H., Simonson 
D. G. Ir Cnleman A. B. (1994)) 



Juridinio asmens kreditiagumo 
vertinimo kriterijai 



Kbkj'biniai 
















Mokiimas ir likvjdumas 












rinigii srautai 












Iviiirus jsipareigojimai 












I'cltiingumns 












Ntiosavjtic 



Kok>*iniai 



Vadoviikvalifikacija 



Koiikurencinc ap links 



Priklausomybe nut) 
kebto piikejij ar tiekejn 



Vciklos perspcktyvos 



Verslophnas 



fi pav. Juridiniij ^smcnii kreditingumo analizcs kriterijai 
(lvaskeviciat^2006) 



3 pav. Paveikslii [forminimo pavyzdziai 



M- 



39 



Diagramos, Studiju darbuose jos daznai naiidojamos diagramos. 
Diagrama - tai brezinys, kuriame faktiniai duoineiiys pateikianii 
linijomis, geometrinemis figuromis arba zenklais. Pa gal tyrimo tikslus 
ski rj ami sie diagramu tipai: 

• diagramos, patcikiancios ir palyginanCios du faktus; 

• diagramos, vaizduojancios ekonominiii reiskiniii kitim^ laike; 

• diagramos, rodancios dviejq kintamiui^ rysi; 

• diagramos, rodancios reiskinio struktur^. 
" ■ Pagal formii. diagramos gall buti stulpefines, juostines, 

kvadratines, apskritimines, seklorines, linijines, figurines ir kt. 

Tiek slulpelincs, tick juostines diagramos yra paprasciausias 
grafinis faktiniy duomenij vaizdavimo ir analizavimo budas. Jos 
dazniausiai naudojamos: rciskiniq kilimui laike pavaizduoti arba 
vicnarOsiams reiSkiniams palyginti, rci§kinio strukturai ir jos pokyCiams 
pavaizduoti. Sudarant stuipelin? diagram^ faktiniams duomenims 
parodyti naudojami vienodo plocio stafiiakampiai (stulpeliai), kurie 
remiasi ( hdrizontali^^ koordinaciii agj^ (zr. 9 pried^. Jeigu stulpcliai 
issidest§ horizontaliai ant vertikaUosios koordinaciii asics, tai diagrama 
vadinamajuostine (zr. lOpriedq). 

Stulpeline diagrama yra gcriausias faktij pateikimo budas, taciau 
ja gana daznai galima iskreipti norimo parodyti reiskinio esmq. Siuo 
atveju svarbu atrinkti budingiausius taskus, kurie tiksliai atspindetifi 
reiskinio pokycius liriamuoju iaikotarpiu ir attikleislL( norima? 
pavaizduoti tendcncijas. 

Aptariant paprast^ dvicjq faktq palyginim^ ar laiko sekos 
diagram^, labai svarbu zinoti ir tinkamai pazymeti vertikali^a asi. 
Dazniausiai vartojamas nulio atskaitos taskas. Tarn tikrais atvejais, kaii 
norima pavaizduoti tiriamojo reiskinio pokycius ir kai svarbu ne vien 
kiekybinis padidejimas, bel ir augimo greitis, naudojama proporcine, 
arba logaritmine, skate. Joje vienod^^ procentini augim^ atitinka vienodi 
atstumai. Cia nulinio tasko problema neaktuali, 

Naudojant diagram£\, rodanci^i dvicjq kintamiijii rysi, but in a 
nustatyti, kuris is jq yra priklau somas, o kuris - ne, t.y. kuris yra 
tiriamojo reiskinio priczastis, o kuris - padarinys. Nepriklausomas 
kintamasis (priezastis) yra pateikiamas horizontal iojoje asyjc, o 
priklausomas kintamasis (padarinys) - vertikaliojoje. Pavyzdziui, 
pajamij ir islaidij diagramojc yra aigku, kad esant didesnems gyvenlojn' 
pajamoms buna didcsnes gyventoji^ iglaidos, Tuomet pajamas reikia 



|1«lulkli hnfizonlaliojojc diagramos asyje, o islaidas - vertikaliojoje. 

k'igu sludijq darbe yra pateikiama diagrama, tai ji tun (arba gali 

liif^lt): 

koordinaciii asis, 
koordinatini tinkleli, 
kintamiyij dydziq verCiii skales, 
kintamiy'q dydziq priklausomybiq linijas, 

• budinguosius taskus, 

• matavimo vienctii zymejimus, * 

• papildomus niirodymus. 

Koordinaciii asys naudojamos kintamiijit dydziu vertems 
l-iMti/,dutiti. Tarn tikslui jos suskirstomos [grafmius intervalus dalijimo 
l!Hik*lriL'liais. Ties dalijimo padalomis butinai turi buti skaiCiai. Jic 
fUluini ifiorineje horizon taliosios ir vertikaliosios skales puscje. Skaliii 
(Wvnthtumai rasomi ivairiai. Jeigu jie trumpi, tai rasomi isorineje skales 
gnli) puseje, salia rodykles, nurodant matavimo vienet^. Jeigu skaliii 
jwvtidinimai yra iigi, tai jie rasomi lygiagreciai su skalc, isorineje jos 
ptin^jc, nurodant matavimo vienet^^. Matavimo vieneti^ galima raSj^i 
llitiliS gale arba tarp paskutinio ir priespaskutinio skait^iq, kartu su visu 
kiliSitninjo pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis 
pmiliiklas, Lt; skales gale po paskutinio skaiciaus, kartu su kintamojo 
tly(U((i ^ymcjimu trupmenos pavidalu, pvz., BNP/Lt. 

Naudojant linijin^ diagram^, jos fiinkciniii priklausomybiii 
Itltljos lircziamos storiau negu koordinatinis tinkleiis (galima ir be 
Ihlkk'tid). Jeigu yra daugiau funkciniq priklausomybiii I'liijit 
Vtti'liiJMinos skirtingi{ tipij ar skirtingii spalvii linijos ir jos turi tureti 
(tHvmlinimus. Reiksminiai linijn susikirtimo taskai turi biiti pazymeti ir 
jWiUfekinti, Jei uzrasui neuztenka vietos, limj'4 reikia pertraukti, Daznai 
lllnlklrlimo taskai, diagramij linijos ar bCidingicji taskai zymimi 
lrtld*^rtiis ar krtais simboliais, jii paaiskinimas pateikiamas po diagramos 
pitvitdiiiimo. Linijines diagramos pavyzdys patciktas 1 1 priede. 

Turn tikrais atvejais galima derinti linijint; diagram^ su stulpeline 
(^f. 1,! priediO. 

Apskritimines, kvadratines ar kitos figurines diagramos 
Hmuliijiimos, kai reikia palyginti reiskinio kitim^i^ laike ir dydzius esant 
(;Mii Ukl'iiiii laiko momentui. Taikant §ias diagramas, lyginamiyii faktij 
.t.-l^ltii viiizduojami apskritimo ar kvadrato plotu. Apskritimq 
i.[rUi(luiiiu, kvadratq krastincs ar tarn tikros figures turi buti 



40 



U 



proporcingos vaizduojamiyii fakti^ absoliuciosioms vcrteins. Norir 
rciskini pavaizduoti igraiskingiau, kartais naiidojamos figurine 
dtagramos. Pavyzdziui, gyventojii skaiciii galima pavaizduoti zmonilj 
figuromis, cukraus gamyb^ - maisais. Reciau studiju darbuosg 
naudojamos histogramos, kumuliatcs, asakq tipo ir kitokios diagmmos. 

Sektorine diugrama - tai apskritimas, suskirstytas i sektorius 
kuriii didumas atitinka nurodytus skaicius. Tokios diagramos daugiausii 
iiaudojatnos reiskiniij stmkturai pavaizduoti. Sektorineje diagramojl 
rsiiskinio stmktijra vaizduojama ivairiai bruksniuojanl ar spalvinani 
atskims sektorius (zr. 13 priedq). ReiSkinio strukturos pokyciar 
pavaizduoti ar keliems faktams palygititi gali bOti braizomos kelioj 
sektorines diagramos. 

Diagramn pavadinimai, kaip ir visii kitii iHustracijii, rasomi p^ 
diagramomis, o ju paaiskitiimai ir papiidymai (jei tokic yra) -- p\ 
pavadinimq, padejus dvita-^kj. 



.\. bak;iamvjv darbv rengimas 

.1.1. Baigiamojo darbo tyrimo temos, tikslo ir uzdaviniq 
ftDlliiiliivinias 

Hiiigtamasis darbas pradedamas rengti nuo temos pasirinkimo ir 
JHMk<tlllu''s lilcraturos studijavimo. Lssludijavus mokslin? literature turi 
|M)H MtCnnuuluota tema, nosakyta tyrimo problema ir suformuluotas 
lyt'JDin likshis, objektas, tyrimo uzdaviniai, hipotezes, numatyta tyrimui 
rtjillndliii^ii mcdziaga (empiriniai duomenys), jos rinkimo ir apdorojimo 
HWlodiii, latikiami rezultatai, sudarytas baigiamojo darbo rengimo 

i 

Tyrimo temos formulavimas 

• Tcma forrauluojamapreliminariai. Darbo metiiji tikslinama. 

• Tema turi buti aktuali, t. y. svarbi luokslui ir praktikai. 
Nustatant jos aktualum^ iseities tagku laikoma moksline 
!iipoteze,t. y. rezultatas, kuri tikimasi gauti atUkus tyrimfi^. 

• Tema turi buti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, 
tarp jn butinas glaudus rysys. Kadangi studiji^ baigiamieji 
darbai gali buti teoriniai arba taikomieji, pirmuosiuose 
spriind^iama teorine ar metodologine probiema, antruosiuose 
yra aktuali praktikos probiema. 

• 1'cma gali buti formuluojama atsizvelgiant { studento 
iuleresus. Svarbu, kas domina pati student^ su kokiomis 
problcmomis jis susidiiria savo kasdicniniame darbc, kas 
iiktLialu [monei, kurioje jis dirba. 

• Rcikta atsizvclgti i temos [gyvendinimo galimybes, t, y. ar yra 
jiakankamai Itteraturos, ar bus galima gauti reikiami| 
tliiomcnii., panaudoti tinkamus metodus, ar studentas gales 
skirti pakankamai laiko tinkamai isnagrineti problem^ ir pan. 

• PricS fbrmuluojant tem^ butina aiskiai nustatyti tyrimo ribas. 
Kiekviename darbe gali buti nagrinejama tik apibrezta ir gana 
siaiira platesnes problemos da lis (k!ausimi[ grupe). Tik tada 
iiagiincjamjui objekt^ galima tinkamai pazinti ir isanalizuoti. 

Nt'verlcln pasirinkti iabai placios temos, nes tokiii atveju js^ 
lllllitNi lik pavirsutiniskai isnagrineti. 



42 



Tyrimo tikslo ir uzdaviniij formul^vimas 

Pasirinktos tyrimo tcmos pavadinimas turi alitikti darbo tiksl^ : 
isreiksti norim^ pasiekti re^ltati^. Tyrimo tikslas, kaip ir temo 
pavadinimas, turi gana aiskiai nusakyti tyrimo objekli^. 

Fonnuluojant tikslii, orieritiiojamasi [ numanom^ gauti iskeltoj 
tyrimui hipotezes patvirtinim^^ arba paneigim^. Paprastai kiekvien 
l-yrimas atliekamas norint kazk^patvirtinti arba paneigli, tai yra siekiai 
patikrinti iskeltos hipotezes teisingumji. Pvz., tiagrinedami region' 
pletr^ manome (tai yra iSkeliame hipote??), kad galbut ta veikla ner 
pakankamai gerai organizuota ir tode[ ga!i buti ncpanaudotii rezervnji 
pagerinti, Siuo atveju hipotezc ir but^ prielaida, kad yra galimybi' 
pagerinti regionii pletr%. Tyrimas \^ hipotcz(? turi itikinamat pagr[st| 
arba paneigti. Tokios tyrimo tcmos tikslas galetij buti formuluojama! 
taip: „...ivcrtinti regioiiii pleiros galimybes ir nustatyti jiepanaudoHjj 
rezervus". Taigi liipotezc parodo, kokia pagrindine ideja tyrej 
vadovaujasi, o tyrimo tikslas yra gauti tos hipotezes patvirtinim^^ arl 
paneigim^, 

Hipoteze magislro darbo rasymo metu gali keistis, ji gali b 
patiksHnta arba atmesta ir sufonnuiuota is naujo. Formuluojant tiks 
svarbu ne tik susicti j[ su iskeltos hipotezes patikriniinu, bet ir 
atliktos Hteraturos apzvatgos pagrjndiniais teigimais. Tikslas turetii bu 
formuluDJamas glaustai, vienu sakmiu. 

Tiksl^. issamiau turi detalizuoti tyrimo uzdavimai, kurie tarsj 
atspindi tikslo sickimo etapus ir priemones. Kcliant tyrimo uzdavini 
numatomi daliniai tikslai, kurie padcda siekti pagrindinio tikslj 
Prat(^siant tikslo fonnulavimo pavyzdi, gaHma pasiOlyti tokias iizdavl: 
formuluotcs: iiustatyti, ivertinti, paleikti, parengti ir kt, Tyrimi 
uzdaviniit neturi bOti daug, pakanka 3 -5 gerai suformuluotij uzdavinitj 
Kiekvieno uzdavinio sprendimo rezuhalai tures alsispindeti baigiamoj 
darbo iSvadosc Jr sinlyinuoye. 

Mokslines titcraturos studijavimas 

Literatura studijuojama vis^ baigiamoj o darbo rengimo taikii 
LileratLiros studijavimo uzdaviuiai kiekviename semestrc skirtini 
Pradedant rasyti darb^ mokslines literatiiros analize padcda pasirinktjj 
suformutuoti lcm% numatyti tyrimo metodus ir reikJamt^ surii 
medziagq^ susipazinti su atliktais darbais, sudaryti darbo rengimo pi 




4$ 

I'ftlit^jUN lyrimus ir juos atliekanl, literaturos studijavimas [galina; 

• su?.inoti apie naujausius darbus ir jii rezultatus; 

• pjticikus koreguoti tyrimij cig^ 

• lusti tyrimq rezultatus patvirtinanfii^ ar pancigianfii^ 
incdziagEi. 

Mokslines literaturos atsirinkrmo problema 

Slitdctitas is pradziti tiiretq skaityti apibendrinamojo pobudzio 
lllHtMlllroK Saltiniiis, vadovelius, monograftjas ir kitokio pobudzio 
Imvunt. discrtacijas, mokslo darbn rinkinius, mokslinii} konferencijii 
HWilHtiHH ir pan. Tai pades suvokti tiriam^ problem^ ir j^ nuodugniai 
IIUHllihit'li. Veliau gali ma pcreiti prie literaturos, aptariancios 
flHKIi'stiiiis nagrinejamos problemos klausimus (straipsniai, tezcs, 
.(lolni'ijn.s, slatistikos rinkiniai ir kt.). Patartina pradeti nuo naujausios 
(iH'tttKii'os, tuda pereiti prie anksciau skelbtit publikaciju. Pravartu 
'dlnit'li monografljii, knygq ir straipsniq gale nurodomos literaturos 
NtlM ii pasizymeti publikaeljas tij autoriq, kuriit mintys ar tyrimo 
ihliii pasirodc [domfis. Naudinga sudaryti tris s^raSus: 

• literaturos, kuri^reikia perskaityti pirmiausia; 

• tiloratOros, su kuria pageidautina susipazinti; 

• liloraturos, kurit^bus galiina pastudijuoti jci liks laiko. 
U^fikanl mokslines literaturos saltiniii, patariama naudotis 

: lirttt, [ Jctuvos nacionalines Martyno Mazvydo ir kitu bibliotckq 
f ii.juiiiiis, notina naudoti ir ivairias paieski} sistemas internete. 
I MiKliliimi.' eiapc tikslinga pasinaudoti Lietuvos integralia bibliotekq 
Hnu'ijus sistema „lJbis". Tuos literaturos saltinius, kuriq nera 
Hvm hihtiolckose, bet kurie yra labai reikatingi pasirinktai tcmai, 
mm niili gauti per tarpbibliotekinius mainus. 
Mokslines litCfatCiros saltinis nagrincjamas keltais etapais: 

• fVr.'^kailomas pavadinimas, turinys, anotacija, jvadas, 
ilnui bibliografija. Tai padeda pasirinkti Saltinio skaitymo bud^: 

\\\ Kkuityii nuodugniai ar tik susipazinti su pagrindine jo ideja, 
iiiNlnniis minlimis. 

• Nkiiilomii veikal^ reikia konspcktuoti. Tai padeda gcriau jt 
M lit- In, porskaityta medziaga geriau [simenama, [sis^moninama. 

Mtuiuias ugdo gebejinifi lakoniskai ir tiksliai reiksti mintis. 
I'htifiil iarnu\ sqlygoja skaitymo pobudis. UzraSti formos buna 



44 



45 



1. Ciiavimas. Si forma vertinga apibudinanl s^vokas, paryskinant] 
autoriaus mintis, Jyginant autoriq skirtingas nuomones. Taciaul 
ji laiko imli. 

2. Planas. Tai lakotiiskas pagrindiniu publikactjos klausimq,! 
nagrincjimas ir isdestymas. jis padeda iSskirti ir trumpail 
igdestyti pagrindines publikacijos autoriaus minlis. 

3. Tezes. Jos issamiau negu planas perteikia publikacijos turin;, t. 
y. isnagrineja kiekvienft^ p!ano punkti\j pagrindzia kuri norsl 
autoriaus teigini. Tezese turi atsispindeti isvados, pagrindiniai| 
teiginiai, kuriuos ateityje numatoma nagrincti. 

Konspcktai. Jie gali bQti trijiinisiii: 

Papraslas konspcktas - tai nuoseklus ir trumpas darbo tiirinio 
isdestymas, jo nckomentuojant ir neaiSkinant. 

Sudetingas konspektas - tai publikacijos turinio isdestymas 
apimant faktus, pateikiant ]\\ argumentacij^^, irodymus, analizt;, isvada 
ir suskirstant tekslEj^ i punklus ir papunkfiius. \ sudeling£|^konspckt^ (eiiia 
citatos, planas, tezes, lenteles, paveikslai. 

Suvestinis konspcktas yra dazniausiai teininis, t. y 
apibendrinantis [vairiti autoriit teiginius kuriuo nors vicnu klausimu 
Tokie konspcktai labai vertingi literaturos apzvalgaj. 

Kopijuotos moksHnes literaturos ruSiavimas ir studijavimas gal 
remtis konspektq rengimo principais. 



,'^.2. Baigtamojo darbo teorin^s dalies rcngimas 

Bjii)>i»moJo darbo teorint- dalis - tai is moksliniq straipsniq, 
(1H*no);ni('iji|, akademiniq leidiniq pa ties studento susisteniinta teorine 
lm>(!?l(i}j(i. Ji turi parodyti studento enidicij;^ jo intelcktini pajegumq, 
plif*]iui!i pritaikyti sociaiin^ ir, skyrium imant, ekonomin<? teoriJEt 
lIltUflliiMns gyvenimo klaus imams spr^sti. Jeigii studentas baigiamajame 
rturbr pateikia daug teorijij ir ju nesusistemina, neatiieka tij teorijii 
lltltc/tS ir dar blogiau - tos (eorijos iS viso negali buti siejamos, tuomet 
tlHltniN vcrlinamas kaip kompiliacinis. Negcrai, kai baigiamtyit darbij 
fit' uitrirus st\rage vyrauja periodikos straipstiiai, o nera plaCiau 
jjiisMiDiisI iiteratura ir uzsienio saliq rimttt mokslini^ zumalii 
ItfUipMninis, kita raoksline medziaga. 

Tcorinejc darbo dalyje parengiamos bijsimo prakfinio problemos 
ttBj}t(tii')inia prielaidos ir iseities pozicijos autoriaus surinktii empirini^ 
(luimii'mi pagrindu. Apibendrin^s teoring medziaga uzsienio salin ir 
l.tfluvus ckonoinistq issakytas mintis nagrinejamu klausimu, studentas 
iKtt'iinin problemos-sprendimo leorinj mode!!, kurj veliau panaudoja 
■i'lil iliimiis cmpirinius pasirinkto konkretaus objekto tyrimus. Tcorinis 
1 nmo modclis gali buti apraSytas atskiro paragrafo tekste arba 
I >iiiktiis scficmos, lenteles, matricos ir pan. pavidalu. Savo ruoztu 
ntuiti'iHn parcngtas teorinis modclis palengvina patvirtinti ar pancigti 
llh'ltits bipolczcs ir sprcjsti studento iskeltus tyrimo uzdavinius. 
I itlniN modclis gaiety biiti tuo atspirties tasku, kuriuo pasiremdamas 
^'i'li'tiliis parengti[ tolesnio tyrimo kryptis, tyrimo metodologij^ ar 
I <'i|«.li| lyrimo metodik^, Kitaip tariant, studento baigiamojo darbo 
' niH^ dutis yra praktinio tyrimo pamatas. Teorine ir praktine darbo 
t ■*■■:*! \w\ buti susijusios. 

Hi'iigiant teorinio pobudzio baigiamuosius darbus, daugiausia 
ili''iiK>Nio rcikia atkreipti ( tokius rcikalavtmus: 

I, Rcmiantis naujausia moksline litcrattjra, placiai apzvelgti 
lnly(p if ufeienyjc atliktus mokslinius tyrimus, daugiausia demesio 
iVtHfiDl diskusinems problemoms. 

,', Kcmiantis atlikta apzvalga, pateikiamas bendras teoriniq 
• ii)li| jvertinimas ir pareiskiama sava argumenluota nuomone, 

V Apiiiriamos nagrinejamos probiemos teoriniii teiginitj, 
mdtkii, ickomendaciJLi, tyrimo modeliij taikymo galimybes Lietuvos 
'Jo piiiktikoje. 



46 



47 



Teorines dalies lygiiiamoji dalis visoje baigiamojo darbo 
apimlyje priklauso nuo paties darbo pobfidzio. Pa gal tai, kiiri dalls - 
teorinc ar taikomoji - vyrauja ir yra svarbesne, baigiamieji darbai gali 
buti dvcjopi: teoriniai ar taikomicji. Pirmuosiuose vyrauja teorine irj 
analititic medziaga, antruosiuose — taikomicji tyriniai. Bet tai nereiskia, 
kad taikomuosiuose darbuose teorine dalis yra maziau svarbi nci 
teoriniuose, Taikomojo pobudzio darbuose teorinc dalis neturetq virSyti 
treddalio visos darbo apimties, too tarpii teorinio pobOdzio darbuose ji 
gali siidaryti keturis penktadalius ir daugiau viso darbo. 'I'aciau griczio 
reglamentavimo (5ia neturclq bull. Daug kas priklauso nuo nagrinejainos 
problenios ir magistrantui prieinamos medziagos pobQdzio ir kiekio. 

Vertinant baigiami4Ji| darbq teorini lygj, daugiaiisia demcsio 
kreipiama [ literatures salliniii panaudojim% susisteminim^ ir isvadas,] 
teoriniuose darbuose - taip pat [ rezultatii naujuintv, isliekamaja vert^ 

Labai svarbu yra neiSkraipyli autoriit niJnciq. Negalim; 
savavaliskai interpretuoti i§ bendro konteksto istraukt^ teigini. Jam tui 
bud suteikiama tik ta prasrae, kuri£[ suteike pats autorius. Su autorii 
teiginiais gali ma sutikti arba jiems nepritarti, bet visuomet mokslin* 
potemika turi but! vedama m teiginiq pagrindu, kuriuos issake patyi 
autoriai. Netycinio iskraipyrao inlerpretuojanl kitii autoriit teiginiui 
galima iSvengti, jeigu atsizvelgiaina [tai; 

1) kokiame kontckste buvo suformuluotas konkretus leiginys; 
.^ 2) kada jis buvo paskelbtas, nes autorius veliau galejo pakeisi 
"^ savo nuomonQ arba kitaip suformuluoti savo teiginius; 

3) k^^ is tikriyn norejo pabre^ti autorius. 

Buna atvejq, kai studentai, siekdami padaryti kuo daugiau isnagi 
ciluoja ar paleikia nuorodas apie visuotinai zi nomas ticsas, kurios nerj 
diskutuotinos. Tai smukdo darbo teorini lygi, jo kokyb?, nes sustdar^ 
[spudis, kad studentas nesuvokia, kurie dafykai yra vist.^ zinomi, kurie 
diskusiniai. Perkrovimas citatomis dar nereiskia darbo moksHskunfM 
Tai tik parodo, kad studentas arba nesuvokia perteikiamn mintSiJ 
prasmes, arba nepajcgia j\\ savarankiskai atpasakoti. Be to, is citati^ 
nuorodq sudurstytas darbas niekada nebuna nuoseklus ir aigkus, tod( 
jis negali buti gerai ivertintas. Kiekviename moksliniame darbc butinj 
islaikyti racionali^ kitu autorii^ ir savo teksto santyk^. Darbo kokybj 
visiskai nenukentes, o kartais bus ir geresne, jeigu magistranti 
pcrpasakos savais zodziais kittj mokslininkii minlis, pateikdaras 
nuorodas LJil konkrecius darbus. 

Vengtina patcikti nuorodas is antriniij. saltiniit. Tuo atveju. 



ll^lji I ok (OS galimybes pateikti nuorod;^ is pirminio saltinio, pazymima, 
|l hiikii) veikalo cituojama ir kas autorius. Negalinia palikti grynq citati^ 
he (nkio autoriaus interpretavimo. Nedcra darb^ pradeti ir kitij autoriii 
tlllMvlnin, 

Nepaisant baigiamojo darbo pobudzio, po kiekvieno teorines 
llnliON skyriaus turetq buti daromas apibcndrinimas, kuriuo reraiantis 
jirtukui tengvai bilti{ galima formuluoti baigiam^sias iSvadas. Sios 
Hviidus nebutinai turi buti skiriamos i atskir^t poskyri, bet kiekvienas 
l»iiltlK''ri dalies skyrius turi buti baigiamas tarn tikru apibendrrniniu, 
kutinnie rcziumuojami pagrindiniai rezultatai. Teorines darbo dalies 
l^uiilos iLun likru mastu turetij atsispindeti ir baigiamojo darbo 
-tPtiHUikoje. 



if-- 



48 



49 



3.3. Baigiainojo diarbo metodines dalies rengimas 

Metodine dalis jungia teorinc; studijit darbii dali su praktineJ 
Teorineje dalyje parengiamos iseities pozicijos lyrimo metodamsj 
nustatyti ir problemai nagrineti prakliSkai. Tyrimo metodai - lai tar 
tikros pazin tines ir praktines informacijos gavima budai. Mctodas 
sistemingas informacijos rinkinio ir apdorojimo budas, padedaritis rastij 
. atsakymii [ issikelt^^ klausimi^ ar isspr^sti problem^. (Rienecker ii 
Jorgensen, 2003). Taigi baigiamojo darbo metodineje dalyje luri bull 
paaiskinta, kuo rcmiantis yra suformuotas ar is mokslincs literaturo^ 
atrinktas tyrimo metodas. Vieno ar kito metodo taikymas turi but 
pagristas, irodant, kad bus gauta patikima (validi) infomiacija. 

Tyrimo metodineje dalyje studeirtas, remdamasis ivairiomia 
koncepcijomis, kuria tyrimo modelj, kuris turi parodyti, kokia teorinc 
koncepcija jis rcmiasi atilkdamas empirinius pasirinkto konkretau| 
objekto tyrimus. Teorinis modelis padeda palvirtinti ar paneigti igkeita 
hipotezes ir spr?sti praktinius tyrimo uzdavinius, Juo remiant 
parengiama antrojo, t. y. praktinio analilinio skyriaus empiriniii tyriiBB 
metodika. Tuomet sifi. studiJM darbo dali tikslinga vadinti tyrim| 
metodologija. Metodologijos sEivoka yra plati. Metodologija gali but] 
suprantaina „kaip tyrimo mctodo panaudojimo logika, t. y. nurodantij 
kuo butent pagristas kisrio nors metodo parinkimas" (Kardelis, 1997, p| 

55). , . . 

Bulina atkreipti demesi, ar surinkta inforinacija yra patikunj 
atskiram socialiniam reiskiniui, socialinei grupei ar gencralinei visumaJ 
Nuo to priklauso tyrimo isvadii lygis, Dazniausiai baigiamujij darbj 
tyrimai, kuric rcmiasi sociologine informacija, yra zvalgomoj 
pobudzio, I. y. negalima daiyti isvadq general inei visumai. 



3.4. Baigiamojo darbo analitines dalies rengimas 

Aiialitineje baigiamojo darbo dalyje vertinami tyrimo rezultatai. 
HVHrhiiHisia sioje daiyje rcmiantis siuolaikiniais metodais ivertinti 
jytlntt) problemos situacij^, isaiskinti jos susidarymo priezastis 
f I. iniKsius vciksnius), Tyrimo duomeni( analizc turi buti iseitics taskas 
tcDKitinl galutines tyrimo isvadas ir grindziant siulymus kaip spr^sti 
(Ik)lltsiiis problemas. 

Sioje studijii darbo dalyje analizuojami tiriamq reiskiniii 
ttti|H(Hiivio rysiai, atskiri^ rodiklii^ pokyi^iii mastai ir sajygos, aiskinamos 
Ittiltiliniii reiSkiniii priezastys, patcikiama argumentuota, skaiCiavimais 
Ullntii liriamii reiskinii^, rodikliiikitimo prognoze. 

Analitinejc sludijq darbo dalyje pirmiausia reiketii issamiai 

(•i|i)()(l(liiUi nagrinejam^ objekt^ jeigu jis ncbuvo aptartas tyrimo 

il!titidik(« daiyje, Butina patcikti nagrinejamos organizacijos 

I' ndklcristik^^, apibudinti jos aplink^ ypac atkreipiant demesi [tuos jos 

ApjjU'ktiis, kurie svarbus nagrinejamai tcmai. 

Analizuojant ir vertinant tyrimo duomcnis, gausiat naudojartios 
lltinllliiics lentclcs ir iliustracine mcdziaga. Analitines lentelcs neturi 
I 'Hi I Inbai sudetingos, taciau jii duomenys turi deramai apibudinti 

HUis retskinius. Pries pateikiant lentel;?, turi bOti nuoroda [ jq^. Po 

I <- 1 vicnos lenteles privalu pateikti jos duomenn analiz§. Taciau tai 
fi'l^kia |-)akartoti Icnteleje esancius skaicius. Butina aptarti rysius, 
f'h /iiNiis artendcncijas. 

Analitines dalies tekstas neturi buti perkrautas skaiciij, lentelii| ir 
•i\\>i\[\. Analitini tekst^ turi iliustmoti ir papildyti (bet ne dubliuoti) 
<ikNl(ii. Duomenys, kuriais rcmiantis sudaryti didesni paveikslai ar 
rl^N, giili buti pateikti prieduose. 

Hiiigiamojo darbo analitines dalies (kaip ir kitq daliif) skyrius turi 

duijiiamas isdcsfytos medziagos apibendrinimu. Tai rodo studento 

'|!n)ii nnalizuoti ir kritiskai vertinti tyrimo rezultatus, fonnuluoti 

' ' ■iilo lyrimo kryptis. Jis nuo pagrindinio teksto atskiriamas vicno 

.' (vnio liirpu. zvaigzdute ar kitokiu siinboliu ir pradedamas ig naujos 

'''>ii'ii, Skyriaus apibcndrinimo apimtis - ne daugiau kaip vienas 

r' h\\)\n. Apibendriniinas neturi buti apkrautas skaiCiais ar lentelemis, t. 

'Ml iMIii vcrlinami tyrimo rezultatai, o ne atkartojami duomenys. Is 

t 'i\[ ujubciidrimmq gaiima parengti svarias isvadas ir siulymus. 







h 



m 



M 



4. MAGISTRO MOKSLO TIRIAMASIS DARBAS 
(MTD) 

Bcndrieii reikalavimai 

Mokslo (iriamasis darhas. Rezultatas - magistro baigiamasis 
darbas ir paskclbta bent vicna publikacija tiriama tema. 

Pedagoginis metodinis darbas. Vienam scmcstnii skiriama 3( 
val. arba metams - 60 val. Magistrantas rengia vadovui rc;ikaliiigE[] 
mctoditi? medziag^ daiyvauja pratybosc ir laboratoriniuose darbuosej 
taiso bakalauro studijii darbus, isskyms bakalauro baigiam^j. darb^ 
surenka naujausi^. tnoksliiKj literaturci internctc ar bibliotekose, vykd^ 
tyriraus. 

KiekvieiiEi semestnl, magistrantas kartu su tiriamuoju darb^ 
pristato tam tikros formos ataskai^, kuriqje vadovas vertina tiriamojo : 
pedagoginio darbq plan 4 vykdym^. 

Pirmo semestru mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rcngim^ 
metodiniai nurodymai 

Magistrantas pirmame semestre turi sufornnuluoti baigiamojj 
darbo tem^ parengti tyrimo pianj\ ir vykdymo program^ Si medzrag 
pateikiama MTD ataskaitojc. Uzpildoma MTD programa (zr. 14 pried;^ 
ir MTD pirmo seniestro ataskaita (zr. 15 priedfi). 

Tyrimo tikslo ir azdavinii| formulavimas ~ svarbiausi^ 
magistranto MTD programos sudarymo ctapas, ncs cia sudaromas visa 
biisimo baigiainojo darbo „karkasas", nuo kurio priklauso tiriamojc 
darbo pobudis, infortnacijos apimtis ir tyrimo mctodai. MTI^ 
programojc turi buti numatyta, koki^ medziag^ ir kokiu budu surinkfi 
kad butii isspr^sti lyrimo uzdaviniai ir pasiektas apibreztas tiksias, kokr 
bus naudojama an trine ir pirmine informacija, kokie bus taikoiUl 
metodai pirmine i infonnacijai surinkli (apklausa, stebejima 
eksperimctitas ir kt.). 

Pirmo semestro MTD ataskaita 

Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama j 
katedri^ savaite pricS gynim^^. Sios ataskaitos apimtis (be literati] 
sqraso) ~ apie 15-20 puslapiii, Ataskaita turi sudaryti: 

1. Titulinis lapas. 

2. Turinys, 



4, 



m 



.1. [/unga. Labai trumpai apibreziamas mokslinis ar praktinis 
lyrimo aktuaiumas, tyrimo problema, pateikiama tyrimo 
bipoteze, nustatomas tyrimo objektas, formuluojarai tyrimo 
tiksias ir uzdaviniai, apibudinamos palankios ir nepaiankios 
aplinkybcs, su kuriomis susidurc autorius, reiigdamas 
uioks lines literatures apzvalga ir mokslo tiriamojo darbo 
( MTD) program^. 

Moks lines litcraturos apzvalga tiriama tema. 
Prcliminarus magistro baigiamojo darbo planas, MTD pirmo 
semestro ataskaita ir MTD programa. 

Litcraturos s^irasas. Litcraturos s^rase pateikiama tik 
litcratura, su kuria magistrantas susipazino. Litcraturos s^ragas 
(uri buti parengtas pagal rcikalavimus. 
Tyrimo tikslo ir problemos formulavimas turi isplaukti is 

HmUlines litcraturos apzvalgos ir jmones (organizacijos), kurios 

iJlUniictni pagrindu nagrinejama problema, esamos padeties, t. y. 

|#liutyii, kad magistrantas pasirinko aktuali^ teorijos ar praktikos 

'^tii|fm((. 

Lheraturos .apzvalga. Remiantis isnagrincta literatura, su kuria 
"<| i|)ii,?.in() magistrantas, turi buti parodyta problemos ir atskir4 
ll'tiMnii) nagrincjimo bukle pasaulyje ir Lietuvqje (kas, kur ir kaip 
•I Mllni nagrinejo magistranto pasirinkt^ temfi). Aptariamos 
iddiiiisios sqvokos, tcoriniai modeliai ir jq elemental, igryskinami 
I ■ ii'lii'li priestaravimai, pateikiami ir palyginami skirtingi [vairiii 
^Wt!| III poziuriai ir argumentai. 

fAnalizuodamas literature magistrantas nesunkiai pastebes, kad { 
Mj)l<li klaiisimq nera vienintelio atsakymo. \ t^ pati dalyk<i ziurima 
trittigiiL akcenfuojamos skirtingos ypatybes, atsisklcidzia skirtingi 
i iiliiiii. Magistrantas turi nebijoti diskutuoti su publikacijq autoriais 

■ )i^' !'■ butii pripazmti autoritetai), atskleisti jii samprotavimii 

||>it(>( viclas, neitikinamus faktus irpan. 

Ap/valga turi kiek galima tiksliau jvardyti magistranto 
■' .M^tiDJamn problem^ ir J£(. strukturizuoti. Cia rcikia isryskinti tuos su 
■■ ' 'iii^jjima problema susijusius klausimus, kurie yra svarbus, bet ijuos 
M ptikiinkamai aiskaus atsakymo. Butent tokie klausimai SE^lygoja 
'tiUttiuiln darbo reikalingum^, aktualum;\, o jq pobudis, turinys ir 
I Miinunias tyrimo tiksl% uzdavinius ir jii sprcndimo biidus. Siame 
Mlilr [laleikta medziaga turi tapti pagrindu magistro darbo teorinei ir 
Inituliifiinei dalims. 



52 



53 



Antro setncstro MTD ataskaitos rcngimo metodiriiai] 
nurodytnai 

Antrame semestre magistrantas; 

1. Parengia teorin<^ darbo dalj, tyrimo raelodikps pagrjndimc 
pirm^ivariantEi. 

2. Jcigu numato vykdyti sociologinius tyrimus, lai atlieka 
zvalgom^i tyrimtt, tikslina tyrimo instmmentarij 4. 

' " 3. Medziaga iforminama ataskaitoje ir iizpildoma MTD antro 
semestro ataskaita (forma). 

Antro semestro MTD ataskaitit turi sudaryti: 

1. Titulinis lapas, 

2. Turinys, 

3. [zanga. Patciktarna patiksllnta T semestre parcngta si studijt 
darbo daiis. 

4. Teorine darbo dalis. Tikslinga isskirti 2-3 teorines dali^ 
skyrius. Netikslinga skirstyti \ labai mazus (-iki 1 pLisIapio| 
poskyrius arskyrelius. 

5. Tyrimo mctodikos rengimo apmatai. Vertetq. apts 
problemas, igkilusias rengiant tyrimo mctodikst. 

6. Literatures si^rasas. 
Ragantiejt tcorinio pobudzio darbus antro semestro metu turet 

patcikti mazdaug du trecdalius numatytos darbo apimties, 

Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parcngiama ir pateikiama 
katedr^i savaite pries gyntmi\. Sios ataskaitos apimtis nera griezt 
reglamentuojama (gali buti iki 60-70 puslapiii). 

Tret^io semestro mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rengimj 
metodiniai nurodymai 

TreCiamc semestre magistrantas papildo ir patiksiina teoring 
darbo dali, baigia rengti tyrimo metodtkEt^ ir surenka taikomosios dalis 
faktinsj medziaga - statistin?, sociologin?. Visa tai pateikia ataskaitoje 
Uzpildo MTD treCio semestro ataskaita (formq). 

Ataskaita turi sudaryti: 

!. Titulinis lapas. 

2, Turinys. 

3. Jzanga. 



4, Teorine darbo dalis. 
V Tyrimo metodikos pagrindimas. 
f), Literatures s^rasas. 
7, Priedai. Surinkta faktine medziaga. 
fticKs ataskaitos apimtis nera grieztai reglamentuojama. 
Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama [ 
h«ftnln| savaitc pries gynim^, 

Kctvirto semestro mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rengimo 
IMrlixliriiai nurodymai 

KL-lvirtame semestre magistrantas redaguoja teorin?, mctodin? ir 

(iliiklinv dalis, parengia isvadas ir siOlymus. Jcigu reikia, surenka 

liHplldomq faktin*; medziaga - statistinij, socioIoginQ. Parengia galutin[ 

tllUKlNlrn baigiamojo darbo variant^ ir pateikia kalcdrai. Uzpildo MTD 

j: \tv\ V'irlo semestro ataskaita (fonucO- 

Kclvirtame semestre magistrantas: 

• Atlieka faktines medziagos analizQ. 

• Tikslinateorin^ darbo dali. 

• Tikstina hipotezes, tikrina hipotczes. 

• Jcigu yra reikia, renka papildomE^ faktint^ informacijq^. 

• Rcngia igvadas ir siulymus. Jeigu tyrimo atranka nera 
apskaieiuota statistiskai, tai ncgalima daryti isvadq general inei 
visumai (Lietuvai, regionui), o tik tirtai visiimai. 

• Redaguoja ir [formina baigiam^i darb^t, 
Piirengtq sliidcnto baigiamsyj darb^ vertina vadovas - parago 

||l«llk*pimiV. Vadovas sprendzia, ar studento [dirbis yra pakankamas, Jci 
'iiiltivus nusprcndzia, kad darbas nera tinkamas viesam gynimui 
* ' MJilikacincje komisijoje, apie tai infonnuoja katedrq^ ir kvalifikacinc? 
I'liiiiMJq, Kvalifikacine komisija tokiu atveju skiria kit^ baigiamojo 
• ( >iIh) vieSo gynimo laik^. 

Toliau studentas darb^ pateikia recenzentiii. Rccenzent^ skiria 

' -'idni. (rav^s baigiamojo darbo vadovo ir recenzento atsiliepimus ir 

I ''.(tiiN hei konsultanto paras^ (jeigu yra konsultantas), studentas 

' "iimmfUi darb:^ (2_egzempliorius) pateikia katedrai iki gynimo iikus 2 

vtiMt''ms. 

Haigiamasis darbas ginamas kvalifikacineje komisijoje. 



54 



55 



5, STUDIjy DARBy VIESAS GYNIMAS 

Viesai yra ginami bakalauro ir magistro baigiamieji darbai, taipj 
pat gali buti ginami kursiniai darbai ar kursiniai projeklai. 

Bakalauro ir magistro baigiamt{ji{ darbij pristatym 
kvaliflkacinci komisijai tvarka : 

• Kvalifikacines komisijos pirmininkas pakviecia prctendentq^ 
bakalauro ar magistro kvalifikacini laipsni, pcrskaito darl 
pavadinim^, pristato studiJM^ darbo vadov^ (-us) ir suteikia autoriu: 
zodi. 

• Autorius pristato savo darbn.. 

• Pranesejui yra pateikiami klausimai. Juos pateikia kvalifikacirn 
komisija, taip pat dalyvaujanticji gytiime. PraneSejas atsako 
klausimus. 

• Recenzentas arba, jeigu jis nedalyvauja gynime, kvalifikacini 
komisijos pirmininkas perskaito rccenzento ivertinim^. 

• PraneSejas atsako { recenzento pastabas ar klausimus (jeigu jq yra). 

• Pasisako vadovas arba, jeigu jis nedalyvauja, perskaitomas j 
atsiliepimas rastu. 

• Dalyvaujantieji pasisako apie darbo autoriu i^jo darbj^^. 

• Baigiamasis prancscjo zodis. Cia pretendentas pareiskia pade 
asmenims, padejusiems rengti darbi)j taip pat kvalifikacin 
komisijai. 

Baigus studentq grupes darbq pristatym^, kvalifikacinc komisijit 
organizuoja uzdar^ darbij aptarimii ir paskelbia ivcrtinimg., Jeigil 
[vertinimas teigiamas, pretendentas igyja bakalauro arba magislrnJ 
kvalifikacini laipsnt Jeigu ivertinimas neigiamas, bakalauro ar magisln 
kvalifikacinis laipsnis ncra jgyjamas. Tokiii atvcju tenka darb^ taisyti 
is naujo rengti ir pristatyti kvalifikacinei komisijai nuslatytu laiku. 

Pranesimas. Parengli pranesim^ yra ne raaziau svarbu 
parasyti pati darb^. Neretai studento itcmpto darbo rezultatai li 
neatsklcisti ir ne[vertinti vien del to, kad nebuvo tinkamai pateikti, t 
pasirinkta rtetinkama pranesimo struktura, ncatskleistas studento ind6! 
4 mokslo pletr^, neatskleista rczultatq esme, netinkamai parengtos 
pademonstniotos vaizdines priemones, nesklandi kalba, virsytas la 
limitas ir kita. 



Hiikalauro baigiamojo darbo pristatymo pranesimui laik£\ skiria 
llVnlKlkacine komisija, paprastai iki 10 min. Magistro baigiamojo darbo 
|l|UlMlyiiio pranesimui skiriama iki 15 min. [ pranesimo laik^ [skaitomas 
If vittwiincs mcdziagos demons travimas. Dar iki 10 min, skiriama 
Hdttkynuims [ klausimus. 

IScju.s skaityti pranesimo, darbo pavadinimo kartoti nereikia. 
hiim'Sitno forma ncra reglamentuota, taciau jame turetq buti tokie 
tlltjlio siuularos elemental : 

• Tyrimo aktualumas, tyrimo probiema, hipotezes. 

• Tyrimo tikslas, objektas ir tyrimo uzdaviniai, 

• Tyrimo metodai, tyrimo inlbrmacinis apriipinimas. 

• Tyrimo rezuilatai, j ii taikymo sritys, 

• Padeka. 
I'yrimo aktualumas. §iai pranesimo daliai skiriama 1-2 min. 

rhiin'fii'iiis Irumpai apibudina tyrimo problem;^ akcentuoja jos tyrimo 
iii.iit(iiuin;i, motyvuoja temos pasirinkim^. 

Tyrimo tikslas, objektas, dalykas ir tyrimo uMaviniai. §i 
f*< I Ml' ft in 10 dalis pateikiama tokia, kokia yra patcikta darbe, 

[yrimo metodai, tyrimo informacinis aprupinimas. Si 

I" 'iit'Sinio dalis galetq uzimti ne daugiaii kaip 2-3 min. Cia nereikia 

1 lull visos darbo metodologijos. Butina aptarti tyrimo metodus, 

( 'iitj, n;H)dot£t statistint^, teisin^, sociologin? ar eksperimentii 

' ■ •fni(K'ij;i labai glaustai ir informatyviai. 

lyrinio rezultatai. Jij taikymo sritys. Tai esmine pranesimo 

' 'I'l Niiudojantis vaizdine ir informacine medziaga - lentelcmis, 

•*' i'luniDtiii.K, grafikais, schemomis ir pan., nuosekliai pateikiami 

iiiHi' diirbo skyriuose iSdcstyti tyrimo rezultatai. Visq diiomenn 

I ■ ikll nejmanoma, todel butina atrinkti svarbiausius, kurie labiausiai 

|Hilili''li| lyrimt\ ir atskleistif jo vert?. Taigi reiketti iskelti tuos 

i4lllitiis ar reiskinius, kurie leido sufomiuluoti iSvadas. Atskirai 

titytl i^vii(li(, patciktii darbo pabaigoje, nereikia. Prancsima reiketq 

[lull iilsklcidzianf gali mas tolesnes sios problemos tyrimo kryptis, 

Kiul bOlif isvengla netiketumq darbo gynimo metu, tikslinga 

4h>tiniii paicngti is anksto. Patartina jikelis kartus perskaityti kolegai 

\Hi\ ptuSiim ir taip nuslatyti sugaisti^ laikc^. Jeigu pavyktij repetuojam^ 

»(tttllhij{ jriiSyli j garso ar vaizdo juost^ ir paCiam isstudijuoti iras^ tai 

Htn')<iUii;u jj pagcrintu- 

I'l.inc'^iniq rcikia vcngti skaityti istisai. Geriau yra laisvai pasakoti 
iiii.iiii skaidremis, Taciau pranesimas ar jo tezes gelbsti stresineje 



56 



57 



situacijoje. 

Vaizdin^s ir informacines medziagos patcikimas. Pranesima 
tekslui papildyti ar pailiustruoti butina vaizdine ar kita infonnacin^ 
medziaga. Be vaizdines medziagos tekstas buna skurdus. Viena ar dvj 
skaidres butii per mazai. Zinoma, jn skaiCiua priklauso nuo tyrimC 
temos, taciau pranesimo metu galitna parodyti iki 5 skaidriq (spalvoln a^ 
nespalvotiO, kurias butina trumpai pakomentuoti. 

Galima naudoti ir kit^ irformacin? medziag^; lankstinukusj 
tiriamos prckes pavyzdzjus ir kita. Svarbu, kad informacine medziag^ 
papiSdytii ar akcentuotq pranesejo mintis. 

Baigtamiyij darbi; vertinimas 

Desimtuku (puikiai) tvertinamas original us mokslinis tyrimas| 
Tai darbas, kuriame iskeltos naujos idcjos, remiamasi naujausiai| 
moksliniais darbais, tyrimas atliktas nauju teoriniu aspektu, probler 
Lietuvoje netyrincta. 

Devynetu (labai gcrai) ivertinamas origiiialus mokslinis tyrima^ 
atiiinkantis desimtuko reikalavimus, taciau turintis daliniq formaliu 
trukuinii: iformiiiimo kokybc, ncpakankamas lileraturos s^rasag 
panaudota ne naujausia literatQra. 

Asluonetu (gerai) ivertinamas dalin^ mokslin^ vert^ turintisl 
darbas: trCLksta studento poziurio i vienq^ ar kit^ mokslin^ teorija 
siulymai ir isvados pateiktos iiepakankamo lygio, triiksta original um^ 
yra formaliq trakumii, 

Septynetu (pakankamai) ivertinamas da! in? mokslin^ ver 
turintis darbas, ncisbaigtas, turintis formaliu ir ifomninima trukumvi. 

Sesetu (patenkinamai) [vertinamas apraSomojo pobudzio darba 
technjskai tvarkingakompiliacija, skirta mazai nagrinetat temai. 

Penketu (patenkinamai) ivertinama kompiliacija, turinti formalii 
ir [forminimo trukumq. 



literatCra 

I, (liuloiiiiviCiute V., Martinkus B., Sakaias A. (1994) Statistlniai ir 

i*kiiiioniiniai gra/ikaL Metodine priemone. Kaunas: Teclinologija. 
}, JiikMniiviiJLis C., Kytra S., Petrauskas A. (1987) Studentiskos 

h'i'hiiincs doku merit acijos struktura ir apiforminimas. Kaunas: 

Kiiiino lechnologijos universitetas. 
jj, K (II del is K, (2002) MoksHniii (yrimti metodologija ir melodai: 

Vitdtm'Hs. Kaunas: Teclinologija. 
4i Knslmiiiuskaito D., Urbonas V. (1995) Bakalauro darbas: 

hfi'todiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 
Ii Knipiiviiiius A. (2006) Lileraturos citavimas tekste. (Rankrastis). 

Kitniiiis: KTU Socialiniq mokslij fakujtetas. 

iti'tiivhi kalbos komisijas imtarimai 1977-1998 (1998). Vilnius: 

Mukslo ir cnciklopediju leidimo institutas. 

Hlcnocker L., Jorgcnsen P. S. (2003) Kaip rasyti mokslini darbq 

( Vert i mas is danii kalbos). Vilnius: Aidai. 

Sftidfiifii technthes dokumentacijos parengimo tvarka: Me to dine 

(uk'rnoiic (1994). Klaipeda; Klaipcdos universitetas. 




58 



59 



1 FRIEDAS 

FARKNCnO BAKALAURO BAIGIAMOJO DAKBO 
SAVARANKISKUMO PAIVIRTINIMAS 



Patvirtinu, kad parenglas bakalauro baigiamasis darhas 



(irasyti pavadinim^ 



atliktas savarankigkai ir nebuvo kaip visuma patcikta 

jokiam destomajam dalykui atisiskaityli sianic 

ankstcsniuosL' scmestmose; 

nt;biivo pateiktas atsiskaityti kilame KTU fakidteie arl; 

kitojc Licluvos aukstojoje mokyklojc; 

turi visas i bakalauro baigiamoju darbo Iheraturow sajiis!^ 

itrauktq infonnacijos saitiniLf nuorodas. 



(vard^ ir pavard? iraSyli raiika) 



(para§as) 



(data) 



2 PRIKDAS 
TVRIMO METODIKOS PAGRINDIMO PAVYZDZIAI 

I'aicikiame tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdj is L. 
ttlmiriiscviciciies (2004) magistro baigiamojo darbo. 

SiauriLseviCieiie L. (2004) Prekes zenklo vert'is nuslatymas. 
Vt'tslo adiTiifiistravimo inagistm baigiamasis darbas. Studijq piograma 
' MMSI37. Vadovc doc. dr. R. Vaitkicne. Kaunas: Kauno 
' Imologijos univcrsitetas, Socialiniq mokslu fakultelas. 

.i.2. Tyrimo metodikos pagrindimas 

Tyrimo tiksliLS - jvcrtinti prekes zenklo „Taiyhines picniskos 
th'ii's" vertt;. 

lyrinio metodo pasirinkinias 

l'ri.'kc.s /cnklo verlei mislatyli pasiriiiktas metodas remianti.s 

|HHli(i.ic dalyjc paleiktais vertinimo modeiiais apie prekes zenklus bci 

llfvelgiant [ pirminiu duomein; rinkinio galimybes ir apribojimus. 

*\^h >^enkIo vcri<; galima tyrincti ir vcrtinli ivairiomis kryptiinis, 

hiu vcrtitiinitii atiikfi pasirinklas psichograJniiq arba [ clgsenn 

I nUiolij vertiriinKi modcIii{ gropes modebs del Siu priezascin: 

l!.'\B „Samsona,s'' tiaududamas prekes i^enkl^ ^Jarybines 
pieniskos desreles " tikis i, kad: 

• prekes zeiiklas pozieionuoja akcentuojant aukstti/ 
jgskirtin? prekes kokyb<^ ir saviti^ skoni; 

• vartotojairis gerai /i no runs; 

• budingas augantis vartotojii lojalumas. 
I!AB „Sam,sonas'* iiesiitikii atskieisti finansiniii duomemi, 

reikalingLj nustatyti prekes zenklo vertei pinigine israiska, 
be lo tniansiniai duoinenys ncbutii buv^ naiidingi tyrimiii 
del sin prieza.sciLj: 

• imoneje ncra apskaitomas prekes zenklas kaip 
oijinaterialu.s tiirtas; 

• ig laid OS (invcslicijos). skirtos prekes zenklo vertes 
kurimui ir didininiui yra apskaitonios kaip 
si^naudos. 



60 

,Jarybmm pieniShi deSreli^^ prekes zenkio vertes tyrimas 
athekamas pimi, kart^, todel nera pirminm duomenu 
rcikahngu vertes pokycio tvertinimui 

modehu nbotas vertes apskaiciavimo metodikos 
alskleiditnas. 

Del siq prie^asciq pasirinktas prekes zenklo TarvhinpA 
Piemskos^ de,rele^' vert,n,mas, atskleid^iant.s vert, vartLfaZtlu ' 
R.™ant. tconneje darbo daiyje .sskirta.s pagrind'inia.s pTekestfS 
vertmimo knterya. D. Aaker pateiktu PreUs Zenklo Ve^^t 

.rrekesZenklo f^^^-^c^^ew,;,/" modefyje isskirtas kategorijas; 

Prekes zenklo zimmumm: Tiriama, ar prekes zenklas d^f 
savo unikah^ bruozt^ yra atskiriamas tarp kitn prekes zcnkiu ii tS 
pat ivertina reklamos kampanij, efekTyvum,' BO en iSaium s ? 
skatniimas is.gyti prek? sukuriamas sioje srityjc ^ 

k , nrS ' "T, ' ''"'''"' '''^'"§' ^^"°^^'' .Sskiriantysjl i§ 

^ 6W^ vme. Tiriama, ar prekes zenklas yra vertas 
tiek, kiek uz ji moka vartotojai (kainos ir kokybes 
santykis) ir ar vartotojams yra priezasciLt rinktis 
kitEi konkurencingji prekes zenkl^. Gautos vertes 
'ygi^ yra pagrindas pakartotiniams prekes 
pirkimams. 

--^ Prekes zenkh ypatingos savybes. §is aspektas ypac 
svarbus tynmiii, kai rinkoje yra daug panasiii 
prekiii su mazai bcsiskirianciomis funkcinemis 
savybem.s, tode! prekes zenkJas turi tureti umkalm 
bnioziE, Icidzianfiiu Ji atskirti/ isskirti nuo kitu 
prekiLi zenklq. ^ 

^ Asociacijos su imom. Dazniausiai prekes zenklas 
susij^s su imonc, kurios ivaizdis taip pat svarbus 
kaip ir prekes Zenklo. Tiriama, ar prekes 
zenkl.nimui naudojamas imoncs zenklas yra 
atpazistamas irpalankiai vertinamas. 






• Gauta kokvhe / lyderiavimo matas 

=> Gauta kokybe. Tiriama ar konkurencingi prekiq 
2enklai yra pranagesni kokybes atzvilgiu. 

=> Lyderiavimas / populiarumas. Vertinama, ar 
tiriamas prekes zenklas yra savo produktij grupes 
[ydcris, ar jo populiarumas yra aiigantis/ 
mazejantts, ar reikalingos inovacijos, 

• Loialumo matas 

=> Kainos premija. {vertinama papildoma kaina, kurifi 
vartotojai pasiruo,?(j moketi uz prekes zenkl^ kitaip 
sakant imones potcncialios pajamos del prekes 
zenklo naudojimo. 

=> Pasitenkinimas / lojalumas. Tiriamas vartotojo 
pasitenkinimo [ygis prekes zenklu bei jautrumas 
kainos pokyciams Tai leidzia vartotojus suskirstyti 
i lojalius vartotojus, iegkanctus prekiii mazesnetnts 
^kainomis bei tuos, kurie yra ir lojalus, taciau kaina 
-'jiems taip pat yra svarbus kriterijus pasirenkant 
prek(^, 

• Rinkos el^senos matas 

^^ Rinkos datis. {vertinant rinkos dali, gaunamas 

vartotojo prekes zenklo suvokimo ir pasitenkinimo 

juo matas, jei rinkos dalis turi tendencij^ mazeti, 

tuomct dazniausiai ir vartolojif vertinimai prekes 

zenklo atzvilgiu linkg prasteti ir priegingai: jei 

vartotojii prekes zenklo vertinimai turi tendencij^ 

gereti, tuomet rinkos dalis gaii buti auganti (taip pat 

tiriamas ir prodiikto pardavimii apimfiiq pokytis). 

=> Poskirstymas. Prekes zenklo stiprumas matuojamas 

ivertinanl ir paskirstym^ - paskirstymo kanaly 

■ dalyviq dydis, reputacija ir jq aptamaujantis 

personal as [vertinamas atsizvelgiant j jq indc][ 

prekes zenklo vertei. 

Pirmos keturios kategorijos atspindi vartotojo prekes 

fcnkio ir gautos vertes suvokimtu penktoji dimensija atskleidzia 

iiiformacij^, gaut^ is rinkos. 

Remiantis fmansiniq institucijii patirtlmi svarstant prekes 
fcnkln ikeilimo galimybes, prekes zenklas laikomas vertingu, jei jis 



62 

uzima ne maziau ktiip !5 - 20 % rinkos. Tyriine jis laikonias kiiterijunii 
prekes zcnkio vertci niisakyti. 

Tyriiniii atlikti pasiriiiktas zvalironui.sis metodm, duomemt 
rinkinio mclodas - xtruk/iiriziiota >-L'sp<)ndenlL{ apklausa. Sis pirniinin^ 
diiomeriii rinkimo metodas yra palogus del keliii prie^asciq: 

=o lyginaiit su kitais tyrimo metodais, palyginti 
Icngvas ir ncsudclingas, lyiinio mctu gauta 
iiifoniiaizijq. loiigviau sistt^miiiti ir apdaroti; 
:=> ankcla anon i mi ska, lode! respondcntai laisviau ir, 
tikCMiiia, sqziiiingiau atsakines ( klausimiis: 
. . => mazesne nesLipraslLt ir nologiskai atsakytukiausiimi 
tikimybe, 
lyrinuti paslrinktas kiekybiiiis tyrima,s, apskaiciuoUis duoincnis 
sickianl isplesti liriamai visuniai - sLiaiigusicins ICaimo micsto 
gyvcnlojains. Formiiojant alrankci taikyta neatsiiiktine kvotine atranka 
pagai du kritcrijus; 

• aniziii; 

• socialin^ padeli. 
Pasirinkias kiekybinis tyrinias luri ir apribojimL[. kadaiigi taikant] 

striikturi?:uot<T apklaiisj}^ respondenJams paieikiamas ribolas kickisl 
atsakymo varianU[ pasirinkinnii, pjlnai ncatspiiidinlys aLsakyinoj 
pasirinkinio luotyvn ir prie^asciii. 

Tyrimo e'tga 

Tyrimas biivo atlickanias kovo - balandzio inenesiais. Tyrimo] 
mclu apklaiLsta 200 respondenUj Kauno niieslc, 2 anketos buvoj 
SLigadititos del netinkamo alsakynm zymcjimo, 3 aiikekis iicbuvoj 
gri^zintos. 

Apklausos metu surinkti pirtniniai duomenys apdoroti MC Office\ 
Excel! prograina, buvp tiaiidojanii analizci ailikti ir isvadoin? 
formuiuoti. 



63 



Patcikiame tyrimo mctodikos pagrindiino pavyzdj iS 
Malinauskiencs E. (1999) magi.stm baigiamojo darbo. 

E. Malinaiiskiene (1999) Isperkamosios iviomos pashtugi{ 
\tiri(>tf>/i( elf^senos vpatiiinai. Verslo adiniiiistravinio magistro 
baigiamasis darbas. Sliidiji| programa 62103S137. Vadove doc. dr. 
!..liagdoiiiene, Kaunas: Kauno technologijos univcrsitetas, 
/Xdiniiiistravimo fakultctas. 

3.2. Tyrimo mctddika 

Apibcndrinanl literatiirojc sutinkamus mokslininku pozifirius [ 
vartotoJLj elgseniv, galiina issklrti koletii esniiniu teiginiu. kiiriais 
giind/iama sianic darbc atlikto tyrimo objekto pasirinkinias ir tyrimo 
striiktiira. 

1. Daiigiausiai nagrineta ir plaC'iausiai pripazistama yra mqstancio 
v(ir!ot<ijo paradigma, k^' kuriuose sailiniuosc sutinkama infonnacijos 
apiiornjinio pcrspektyvos pavadinimu. .ft leigia. kad vartolojas renka 
inrnrmacij:i apie alieriiatyvas. vcrtina kiekvienos ju^ tcikiain;\ [lauda ir 
priinia racionalu bci iSmtnting;^ sprendimj\. Sic vciksmai vyksta 
iiLioseklia seka, kuri buvo strukturizuota ir pavadinta sprendimij 
pricmimo proccsu. 

2. Paslaugq vartotoji} eigsenos ypalumai laip pat nagrinejami 
rcmiantis tradiciniu sprcndimij priemimo procesu, pritaikius ]\ 
pa.sUiugos spocitTkai, 

3. Lileralurojc dominuoja prekiit ir paslaugij vartotojn eigsenos 
lyginimas kiekviename sprendimu pricmimo proceso etape ir tuo 
reniiantis akcentiiojanii clgscnos skirtumai. 

Si OS apibendrintos niokslines idejos s^lygojo priclaidn- kad. 
vartotojii eigsenos jsigyjant konkrecii^ prek^^ ir konkreei^ paslaiig£\, 
lyginamoji analizc leis geriausiai atskleisti pa.slaugos vartotojii eigsenos 
y pa I u mils, 

Tyrimo objektas, fSpcrkamosios niiomos paslaugos vartotojii 
eigsenos, kaip lyrimo dalyko, pasirinkimi}^ sqlygojo kclcfas priezasciii. 
l-inansines paslaugos yra artimos gi^ynoms paslaugoms, kuri as suiiku is 
aiiksio jvcrtinli. Jonis bfidingos auksto laipsnio palirties ir aiiksto 
liiipsnit) patikimuiiK) savybes, I. y, vartotojas ncgalt [vertinti 



llfHHilltlDlivlttii iwmm inislaiigos savybiq pries jos pirkiniEi, gali buti 
MlibllflMtl ImI piuliu-yli ir vartojimo metu ar net po vartojimo. Tyrejui §i^ 
HWybiW luivlrim.s gali padeti geriau identifikuoti vartotojn elgsenos 
yiHIIiitmiN, AiUni vertus, vartotojii pasitikcjimas ir naudojimasis 
Uperkiirniua nuoma sparciai auga, todel naudinga pazinti ir suprasti sios 
piisluugos vartojimo elgseriEt. 

Lyginamajai vartotojq elgsenos analizei atlikti iS prckiq 
kalegorijos pasirinktas asmeninis kompi uteris. Renkantis prck? tyrimui, 
vieni svarbiausin kriterijy buvo aukstas pirkejij isitraukimo i pirkim^ 
laipsnis ir aukstas rizikos suvokimo laipsnis, t.y. isplesto problemos 
sprendimo elgsena. Sios savybes yra budingos brangioms ir 
sudetingoms vartojimo poziuriu prekcms, kuriq pirkimas nera s^lygotas 
inerliskumo ar [procio. Isplesto piobltmos sprendimo atveju vykstantis 
sprendnno priemimo procesas yra sudetingas, rcikalauja daugiau 
vanotojo laiko ir pastangu, vartotojas daugiau demesio skiria pirkimo 
vertmimui, todel tyrejas gali atrasti ir isryskinti idomesnius clgsenoS ' 
aspektus, nei tirdamas ribot^ problemos sprendimj^. Reikia pastebeti, 
kad kompiuten4 pirkimo, ypac isperkamosios nuomos budu, apimty^ 
pastamoju metu taip pat sparciai auga. . 

7'yrimo hipotez^s. Remiantis teorinejc darbo dalyje isryskintais! 
teoriniais paslaugi) vartotojq elgsenos ypatumais, buvo igkeltos 3ios 
tyrimo hipotezes: 

1. leskodami tnfonnacijos apie isperkamosios nuomos paslaugas. 
skirtingai nei rinkdamiesi kompiuteri, vartotojai pasiklimij:! 
mazesniu skaiciumi informacijos saltiniit ir labiau pasitiki 
asmeniniais Saltiniais. 

2. Vartotojai, skirtingai nei rinkdamiesi kompiuteri, pasirenku 
tinkamiaiisiii isperkamosios nuomos paslaugi^ alternatyv^ 11 " 
mazesnio jii skaiciaus ir tarn skiria maziau laiko bei paslangii, ' 

3. Isperkamosios nuomos paslaugii vartotojams, skirtingai nc\ 
kompi uterio pirkejams, labiau budingi pakartotiniai pirkimai ir 
lojalumas pasirinktai si 4 paslaugq bendrovei, taciau sa\(. 
nepasitcnkinimji jie reciau reiskia tiesiogiai sios paslaufin-. 
teikejui. 

VartotoJLt elgsenos, [sigyjanl kompiuteri isperkamosios nuomol 
budu, tynmas atliktas anketincs apklausos biJdu. Anketos klausiiT 
atspmdi vartotojo sprendimo priemimo proces^; poreikio atsiradiilj 
infonnacijos paiesk^, altematyvii pasirinkimii ir vertinim^ po pirkimQj 
pnedas). NeiSskirtas elgsenos pirkimo metu etapas, nes pasiaugosc 



m 

^(apas sutampa vertinimu po pirkimo 

isigyti^o:;i:::^'^;:;,s;;^f "— p-'--^-- -^ 

elgsenos modeliu, gaU^ s^.'rsfvd 7 " ""'"'"' ^^""^^^J^ 
^.ly.o^.sporeikioL.d,mr:?X^^^^^ ve.k.nius, 

badu infSSos pSof '?"' '""'''"''^'^ i^sperkamos^os nuomos 
'"rmacijos paieskos etape tinama kelelu skirtingu asocktu- 

ln|■o^mcijossaltm^g^,pes. * identifikuoas kelurias 

^•JMasi/aU. (s,ralpsniai, spaudojc, ,clevizij„s rcportalai in 

br:.Ciaic:sr° *"""''' <""'"^"*"' ■'"^--^ 

nJo^^!""' """""" <P'^'^'»"«t O-'im. l>e^d„■daAi^ 

««iin,yL -spo^deli'^at^l™:™'^ ^ ""'^ «"'"™ ^"■'"'^'' 
variantii. MajL n„i i ,P?""™ '°"P galima prnmtinesni atsaltymo 

".»^as '.ib™a:;„n i ::s:v"''':f,™'''''- "^ "«'*^""' 

71 riJ ' "™<'''J™4 informacijos saltinin skaiciu- 

»Mnc„ iai tr, jr'^'- «■■- Wonnacijo. 'iiS, _ 

i«p.rkam«ior„:„rnx^ -nr'"'" '*™ "'^^ "■*•'« 

l"'l«,ma is !,-,„„ iTuoafn rH , '"""I""'"! Asmeniniais Sal.iniais 
..klammiai skeWma ilr ' ™''-"™'<^'Ja. ncasme„i„iais ^ 

l«r, (Oabbo?, Hog™ I wT™"'" '''"'^"- P^^-^'Jt konsullacijos ir 

'■l.""aus,a .siekiama' Sac^ " S™ T "''"••"'" ""'*"^- 
r«<ircnka lianKO bendrove i?w„ ■ ^ alle^,atyv^ rcspondentas 
•Ivioi., »l.cn,a,w,, re^|°? '' ^"T'""!- P'-^irinkin.as iS vienos arba 

g keiuriq - dideli alremalyvi, vertinimo skaiiiM 



m 



67 



(Reese, LaForge, 1995). 

Savybiii, kurios vertinamos pricS pasirenkant isperkamosios 
nuomos paslaug^ ir kompi uteri, surikiavimas pagal svarbi}, leidzia 
identifikiLoti, kurioms is J14 vartotojas atiduoda pirmenyb?. 
Respondentams surikiavus visas patcikiamas savybcs pagal svarbEij 
skaiciuojamas kickvienos savybes jvertinimo vidurkis ir, remiantis 
gautomis vidutineniis reiksmemis, isskiriamos svarbiausios ir 
maziausiai svarbios ispcrkamosios nuomos ir kompi uterio savybes, 

Ailematyvos pasirinkimui skirto [aiko ir pastangii laipsniui 
nustatyti patcikiami keturi teiginiai, kurie surikiuoti nuo zcmiausio laiko 
ir pastangq laipsnio (vartotojas renkasi altematyvftj kuriti. teigiamai 
i^vertino bent pagal vien^ krtterijn) iki auksciausio (vartotojas iSskiria I 
svarbiausius vertinimo kriterijus ir pasirenka ti\ altcmatyv% kuri ' 
geriausiai siuos kriterijus atitinka). 

Vartotoji4 pasitenkinimo igperkamosios nuomos paslauga ir 
kompiuteriu tyrimo metodologiniu pagrindu pasirinkta diskonfirmacijos ■ 
paradigma (Hill, 1985). Ji| sudaro trys pagrindiniai elemental: 

1) iSankstinis vertinimo pagrin das (pavyzd/,iui, liikesciai); 

2) suvokiamo rezultalo palyginimas su lukesciais; 

3) po pirkimo ar vartojimo sekantjs vertinimas (ar rezultatas 
virsijo IQkescJius, ar jitos atitiko, ar iiikesciii nepateisino), 
siikeliantispasilenkin im^^ arba n epas i te nki 11 i ms^.. 

Diskonfinnacijos paradigmos aiskinimo schema pateikta 7 
paveiksle. 



- funkcine kokybe 

- tcchnine kokybe 

- paieskos, patirties ir 
patikimumo savybes 



Suvokiamas rczultatas 



Palyginimas 



P>E 



P~E 



Tcigiania j 
diskonfirniacija 



I 



Konfirmacija 



I'nsitciikiriimas 



I 



Ncutralumas 



- prod Ilk tas 
-marketingo veiklii 

■ ankstesne patirtis 

■ asmeniniii saltiniij 
informaciia 



Lukesciai 



P<E 



Neigiama 
diskonfirmacija 



Ncpasiteiikinimas 




Cia p ^ suvokiamas rezultatas 

E = lukesciai 



7 |mv. Diskonnrmacijos paradigmos princtpind schema (Hill, 1985) 



68 



69 



Rcniiantis Sia priklaiisomybe, sickiama niistat>ii vailotoji^ 
pasitenkininio hiipsnj pasirinktais ispcrkainosios iiuomn.s beiicirovc ir 
konipiuicriu (palenkintas, nepatenkinlas ar dcutralus) bci pasitenkininio 
laipsnio jlakii lolesnei clgsciiai, susijusiai su pakanotiniu pirkimu ar 
nepasitenkinjmo isreiskimo forma. 

Sickiant nustatyti iy5[ tarp pasitenkininio isperkamosios 
nuomos paslauga bci kompiuVerin ir jo raiskos fonmos, isskirianii Irys 
aspeklai: pakartotinii[ pirkiniii galimybe. vaitoiojo lojalumas ir lojaluiiKi 
nebLiviinas. Pakarloliniii pirkitnii gab my be rdskia, kad vartotojas csant 
tL'ikalui dar kart;}^ nandotiisi lo paties tcikejo paslaiigoniis ir pirklij lokia^ 
pacii^preke, Lojalus vartolojas rekomcndiiiiti| paskiugos icikcjq ar prck? 
kitiems varlotojaiiis. Lojalnmo ncbnvinias pasiroiskia iiiomct, kai 
vartolojas. net ir budanias patcnkintas, pakartotinui ncpirktu tos pacios 
prckes ir iiesinaudotii to paties teikejo pa.slauga, [,qja!umo nebuvinias 
atspindi zemiausin^, pakartoitiiiai pirkiniai - vidutinio laipsnio, o 
lojalumas - aiiksciausi;\ pasitoiikininio raiskos tbnnq. 

Vartotojq nefiasilenkinimo raiskos ibrmai tirli prilaikytos Irys 
ncpasitenkinimo aitematyvos. kiirias isskyre Day ir Landon (1977); 
neutrali pozicija. asincniniai veiksmai ir viesi vciksiiiai. Neutrali 
pozicija pasirciSkia tuo, kad vailotojas apic savo ncpasitcnkiiiinui su 
nickuo iiekalba, taciaii ateityje vargu ar pakartotinai naudosis tos pacios 
isperkamosios miomos ben droves paslaugomis arba pirks to paties 
gaminlojo korapiuteri. Asmenitiiai veikstnai apima nepasitenkinimo 
rciskim:i draugams, pa/lstamieins ar beiidradarbiains. t.y. tarn ratui 
zmoniii, su knriais vartolojas nuolat bendraiija. Vie.^i veiksmai buna 
tuomot, kai vartotojas isreiskia savo nep!lsitcnki^im^ paslaugos teikejui 
arba prekes gaminlojui. Pirmoji altcrnatyva reikStii zemiausi;v, antnyi - 
vidntiniu laipsnio, IreCioji - auksciausi^^jq nepa,s)tenkinimo israisJka. 

Apklausos or{;iiiiizavimas. Kadaiigi iSperkaniosios lUiomos 
paslaugu vaitotojii elgsenos anali/e apeme tick elgsena pries pirkiiua. 
liek po pirkjnio ir vartojimo, vienas svarbiausin respondentu airankos 
kriterijq buvo las, kad apklausos dalyviai butinai lurejo buli (sigij? 
kompiiitei} isperkamosios nuomos biJdu. 

Tyrimas ankelines apklaiisos budu buvo atliktas Kaunc 2003 uietq 
kovo balandzio menesiais, 

Vykdant alrankinj tyrimq^, butina apibrczti tiriamtyn visum^ 
(popubacijtO ir imties dydj. Atlickant isperkamosios nuomos jiaslaugn 
varlotoJLi elgsenos tyrimt^^, tiriamosios visumos nustaLymu pozymiais 
gali buli: 



■"i»- „ 



a) isperkamosios nuomos pastaugii bendroviq kelianias 
reikalavinias, kad asmuo butq susietas darbo sanlykiais su fiziniu ar 
juridiniu asmeniu, 

b) potencialaus vartotojo darbo uzmokescio dydzio suma, 

e) vienam seimos asmeniui liekanli pajamu, sumokcjus 
isperkamosios nuomos mokescius. suma, pavyzdziui, 500 L\. 

Kadangi uepavyko rasti statistiniii duomenLi apie Kaimo miesto 
drrbanciii asmcnq pasiskirstym!\ pagal darbo uzmokesli, o sum^, 
iiekanci^ \ieiiam seimos asmeniui po isperkamosios nuomos mokesciu 
sumokejimo, kaip reikalavim;^^ nustato ne visos bendroves, be to, sios 
sumos dydis svyTuqja, tiriamoji visiima apibrezta vadovaiijantis darbo 
santykiij krilerijutni. R em i ant is Lietuvos statist ikos dcpartamcfito 
duonienimis. 2001 metais vidutinis melinis uzimUtJi} skaieius Kauno 
mieste buvo 1 76 700 asmenij (www. sfd.lt, 2003). Taigi tiriamiyq 
populiaeija sudaro 1 7(i 700 zmonin. 

Magistro baigiamajam darbui parengti apsiribota Jivalgomuoju 
lyrimu. Zvalgomasis tyrimas priskiriamas netikimybiniams tiriamiyif 
grupii.1 parmkimo budiims (Kardelis, 1998). Pasak V. Cekanaviciaus ir 
(i. Murausko (2001), netikimybines imties atveju elemental [ inili 
jlraukiami atsizvelgus j ekspertij tuiomont^. Del subjektyvimio negalima 
palyginti keliL[ taip sudarytij imciij. Tokios imtys nereprezentatyvios ir 
ji; re/ullatit nepnanoma apibendrinti visai populiacijai. Tuo remiantis ir 
buvo pasirinktas imties dydis, Respondcntams isdaiinta l.'^O ankelu. is 
jiL 3 negrqzintos, o 7 - siigadintos (ankeli[ grizlamumas - 92,3 proc). 
Respondentai alrinkti "gniOztes" principu. 

Tyrimo rezuitatai apdoroti Microsoft Excel programa. 



70 



Palcikiamt tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdi is N. 
Daniulaitiencs ir L, Slajutes bakalauro baigiamojo darbo. 

Daniulaitienc N., Slajute L. (1999) Banki{ vaidmiw Imones 
importoir eksporto rizikos valdyme: Verslo administravimo bakalauro 
baigiamasts darbas. Studijq programa 612035515. Vadove doc. dr. I. 
MaCerinskicne. Kaunas: Kauno tcchnologijos universitetas, 
Administravimo fakultetas 

4. LIETUVOS J MO Nig UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS 
VALDYMO TYRIMO METODIKOS PAGRINDIMAS 

4. 1. Matrices sandara 

Siekiant istirti, koki^ reiksmij Lictiivos imoniii veiklos 
efektyvumui turt atskiros uXsienio prekybos rii^ikos rusys bei kaip 
[niones si^ rizik^ valdo, buvo pasirinktas matricines formos lyrimo 
instmmentarijus. Matrices pagrind^ sudaro (12 pav.): 

• horizontal ioji a§is - pagrindincs rizikos rusys, su kuriomis 
susiduria importo eksporto jmones; 

• vertikalioji agis - imones veiklos efektyvumui s^lygojantys 
veiksniai. 



Efektyvi^ 

Imones 

vciki^ 

Sitlygojantys 

vciksniai 


Pagrindines rizikos formos utsienio prekyboje 





















































12 pav. Matrices sandara 



Diskutuojant tarpusavyje ir su darbo vadove, kiekvicname iS 
rizikos ru§ies ir efektyvisj^ imones vcikla Si^lygojancio veiksnio santykyje 
bandyta iSskirti kuo daugiau kriterij4. Didzioji dalis siq kriterijii 
nctiriama, kadangi siamc darbe nera juos pagrindziancios tcorijos. 
Egzistuoja tikimybe, jog sic kriterijai gali buti ir nc visiskai tiksHai 
suformuluoti, kadangi, juos isskirdamos, darbo atlikejos remesi nc 



n 

literatfira, o tik paCiij igkeltomis hipotezemis, Netiriami kriterijai buvo 
formuluojami, siekiant numatyti kitas importo eksporto (moniii veiklos 
problemines sritis, kurias reiketi^ istirti ateityje. 

AnaJizuojami tie kriterijai, kurie tiesiogiai susij? su srifimis, 
kuriose importo eksporto itnonci gali padeti bankas. Taciau is jij taip pal 
tiriami tik tie, kuriq tcorinis pagrindimas pateiktas §iame darbe. 

Is viso buvo isskirti 55 tyrimo kriterijai. Is jij 18 susij? su bankij 
vaidmens imones uzsienio prekybos rizikos valdyme tyrimii. Is sit^ 18 
krkenjq siame darbe tiriama 10. Likusieji 8 kriterijai ~- prioritetine 
busimiyn tynmii sritis, 

Nors kai kuriose celese igskiriama po kelis kriterijus, kttosc jn 
nerasta. Nerasti kriterijai matricoje zymimi „-". 

Visi isskirti kriterijai ir tuscios celes numeruojamos pagal jii viet^ 
matricoje. 4.1 . 1. Horizontalioji matricos aSis 

Horizontaliojoje matricos aSyje pateikiamos pagrindincs rizikos 
rugys, isskirtos Willsher (1995) (13 pav.) Jos aptartos teorinejc darbo 
dalyje. Sio autoriaus uzsienio prekybos rizikos rusiii skirstymas 
pasirinktas del to, kad jis pateikia jas issamiausiai, o tai labai svarbu, 
norint atlikti tiksiy tyrim^. 



1. Korpo- 


l.Politin* 


3. Sandorio 


4. Perve- 


5, Valiu- 


6. PalO- 


racing 


ir naujij 


nejgy- 


zimo ri- 


tos kurso 


kani; 


rizika 


rink^ ri- 


vendinirao 


zika 


kitimo 


dyd^io 




zika 


rizika 




rizika 


rizika 



7. Uzstato 


8. Dokumenta- 


9. Kaino- 


IB. Pinigii 


ll.Banko 


rizika 


cijos rizika 


daros ri- 
zika 


pervedimo 
rizika 


rizika 



13 pav. Uzsienio prekybos rizikos rusys- horizon talioji matricos 

aSis 

Kai kurioms is sii| rizikos riigiq, net ir susijusioms su bank^ 
vcikla, de! darbo apimties truksta teorinio pagrindo, kadangi joms 
reikalinga atskira analizc. Tai pasakytina apie valiutos kurso kitimo 
rizikf(^ bei palukann dydzio rizik^, Nors pastaroji ir susijusi su 
dokumentiniais akredityvais, manytume, jog jai reiktu atskiro tyrimo. 
Be to, problem! ne tyrimo kriterijij fonnulavo sritis buvo ir uzstato 
rizika. Ji labiau aktuali bankams, todel atliekant tyrim^ is imones 
poziciJ4, u&tato rizikos stulpelyjc kriterijii isskiriama mazai. 



■fa 



n 



Vis tik i malric^ itraukiame visas rizikos rusis, kadangi manomc, 
jog ateityje, [gijus daugiau teoriniij ziniq, tusciose celese bus galima 
suformuluoti nauJLttyrimo kriterijii. 



4.1.2. Vertikalioji matricos asis 

Vertikaliojoje matricos asyje Jsdestyti efektyvi^ komercines ar 
gamybines tmoiies veikl^ s^lygojantys veiksniai. Vertikalioji matricos 
asis - tai darbo atlikeju inasas, kadangi pagrindiniai elektyvios 
komercines ar gamybines [mones veiklos veiksniai, kuriuos pasiekusi, 
imonc gauna galutini rczultat^ - pelnq^ issiaiskinti po ilgn diskusijij 
tick tarpusavyje, tiek su darbo vadove. Sie veiksniai skiriami, remiantis 
Lmones aplinkos skirstymu [ mikro - ir makroaplink^ (14, 15 pav.). 
TaCiau ne visi iSskirti veiksniai del vienii ar kitq priezascii^ [traukiami { 
malric^^. Zemiau pateikiamas kiekvieno vciksnio aktiialumo pagrindimas 
bei prtezastys, kodel nuo kai kuriq veiksniq siame tyrime atsiribojama. 



1. Makroaplinkos veiksniai 




LI. Palanki mokesciii sistema 


{traukiami \ 
matric^ veiksniai 


1 . 2. Palankfis imones veik^ 
reglamentuojantys jstatymai 


1.3. Aukstas technologijii lygi.s 


1.4. Teigiamas ar neutral us imones 
produkto/ prekes poveikis ganitinei aplinkai 


Ncitraukiami { matric^ 
veiksniai 


1.5. Palankus produkto/ prekes vertinimas 
priklausomai nuo salies kulturos aspekti( 



i4 pav. Efektyvi^ jmones vdkl^sqlygojantys makroapliiikos 
veiksniai - vertikalioji matricos aSis 

1.1. Palanki mokesgiu sistema 

Uzsienio prekyboje, be jprastiniq mokesciii, mokamLt prekiaujant 
salies viduje, imones moka ir kitus mokcscius: muito, akcizo ir pan. Sie 
mokesciai glaudziai susiJQ su kiekvienos valslybes vykdoma importo 
eksporto politika. Keisdama uzsienio prekybos mokesciq dyd[, valstybe 
skatina produktii isvezimq. is salies ar '\ysi\m\ { salt 



Uzsienio prekybos mokesciai turi didclcs {takos, jmonei priimant 
sprendimEi pirkti konkrcti^ produkti^ is uzsienio salies ar ne, parduoti 
produkt^ vietineje ar uzsienio rinkoje. 

1 .2. Palanku.s imones vcikia regl a mcntuojantys jstatymai 

Salies viduje (moniii vcikia reglamentuoja daugybc kartais 
priestaringq istatymii. [monei pleciant vciklii uz salies ribq, snsiduriama 
su tokiomis problemomis kaip skirtinga kitos salies teisine 
reglamentacija. Teisine importo ir eksporto [moniti reglamenlacij a taip 
pat skirtinga, todci pries pradedama veikl£\ tmone turi issiaiskinti, kokia 
veikla labiau verta uzsiimti, sprcndziant pagal galiojancius [statymus. 
Ypac tai retkalinga spcciflnems veiklos rusims, susijusioms su 
kenksmingq medziagq, (chemikalii, tr^isu ir pan.), alkohoHo, tabako 
gaminti^prekyba. 

1 .3. Aukstas techno lo giju lygjs 

Bendras salies technologijq lygis daro didel? itak^ konkreCios 
[moncs produktams, komunikaciJL[ su uzsienio partneriais kokybei, 
preki4 transportaviimii. Technologijii issivystymo lygis labai itakojamas 
bendros salies ekonomines padeties ir vyriausybes vykdomos uzsienio 
politikos. Su skirtingq komunikacijos tcchnologijq sukcliamomis 
problemomis akivaizdziai susidurc viena is gio darbo atlikejii: 
skambindama Svedijoje csantiems potencialiems [mones partneriams 
isgirdo autoatsakovo informacij^ persijungti prie skaitmenines linijos ir 
surinkti, pavyzdziui, 4, jei nori kalbcti su jmones vadovu. (moneje, 
kurioje dirbo darbo atlikcja, skaitmenines linijos (vesta nebuvo, todel 
kiekvien^ kart^ Svedijoje csanciam partneriui jmones darbuotojai turejo 
skambinti per telcfono operatonq. 

Tokie pavyzdziai kaip sis yra trukdziai jau pradiniame rysiq su 
uzsienio partncriu uzmezgimo etape. Toliau susiduriama su senais 
jiengimais, garni nanciais zemos kokybcs ir didesniq kastii produktus, 
prastos kokybcs transportavimo pricmonemis ir t. t. Visa tai S£(.]ygoja 
konkrecios imones galimybcs pelningai parduoti ar pirkti prekes is kitos 
salies. 

1.4. Teigiamas ar neutraius jmones produkto / prekes poveikis 
g amtinei aplinkai 

Sis vciksnys susij?s su gamtine jmones ir jos vartotojn aplinka. 
Uzsienio prekyboje tai susij? su specifinii^ prekiij riisiii, galinciq 
neigiamai jtakoti gamt^ pardavimo bei gamybos reglamentavimu 



-"''"''' 



74 

skirtingose salyse. Be to, £ia egzistuoja ir tokia problema kaip 
kenksnningos gamybos iskelimas [ silpniau issivysciusias salis. 
Pastaruoju metu si problema pradedama kelti ir Ltetuvoje. 

Kadangi §is vciksnys su nagrincjamomis probtemomis teorineje 
dalyje tiesiogiai nesusij^s, i matricctjis neitraukiamas, 

1. 5. Palaiikus produkto / prekes vertinimas priklausomai kuo 
saltes kulturos asp ekti) 

Kulturine aplinka daro didel? tarn, kaip produkt^/ prektj priims 
vartotojai, kuriij pirkimo motyvus, be kita ko, stipnai j^takoja tradicijos 
bei pirkimo patirtis. Jei tarn tikros Salies vartotojai [ prek^ reaguoja 
neigiamai, aiskit, jog tos galies tmone sios prekas neb us linkusi 
importuoti ji^ is kitos salies. 

Kadangi sis veiksnys imoncs vcikloje butii tiriamas marketingo 
skyriaus, nuo jo §iamc lyrime atsiribojama. 

Kaip matyti matricoje, makroapUnkos veiksniii sankirtoje su 
rizikos rusimis darbo atlikcjos kritcrijij, kurie bus tirtami siame darbe, 
neisskyre. Tai leme apsibrezla tema - bankij vaidmuo jmones, o ne visos 
salies uzsienio prekyboj.e, 

Taigi matricoje bei visamc tyrime didziausias demesys 
ki-eipiamas [ jmones mikroapUnkos veiksnius. Nors ir iS siii iSskirtii 
veiksniii [ matric^tlraukiami taip pat ne vis! (15 pav.). 



2. Mikroaplinkos veiksnial 




2. I. Patikimi partncriai 


{traukiami | 
matric^ veiksniai 


2. 2. Pakarvkamos apyvartines lesos 


2. 3. Geros kokybes preke 


2. 4. Bftktj'vus kastai 


2. 5. Bfektyvios marketingo pastangos 


]Ne|traukiami ( 
tnatricq veiksniai 


2. 6. Patatiki konkurencine aplinka 


2. 7. K-valifikuoti darbuotojai 



15 pav. Efektyvi^ jmonlis vciki^ sj^tygujantys mikro apiinkos 
veiksniai - vertikalioji raatricos a§is 



2.1. Patikimi partneriai 

Uzsienio prekyboje imones partneriu galitna laikyti ne tik 
uzsienio [monij, i§ kurios ji perka ar kuriai parduoda prekes, bet ir 



75 



bank% prekiq transportavimo bei draudimo kompanijas. Visi sie 
partneriai tun tam tikr^^ Hzikos faktorin, jog sandoris gali ncivykti. 

2..2. Pakankamos apyvartines leSos 

Sis veiksnys labai aktualus ir vidincje rinkoje, taciau 
tarptautiniuose sandoriuose jis jgauna dar didesn? reiksm?. Dideli 
atstumai tarp partneriu dazniausiai s^lygoja ilgesni prekiii pristatymo 
laik^, ir vienas is partneriij dazniausiai yra priverstas finansuoti laik^ 
tarp prckiii issiuntimo ir apmokejirao uz jas. Tokiu budu vienois 
partneriit apyvartines leSos mazeja, o tai jo veiklos efcktyvumo didejitn^ 
apriboja. Nuo apyvartiniu lesq turejimo priklauso ir [mones likvidumas 
bei galimybe gauti finansinii| institucijq pagalb^. 

2.3. Geros k okybes produktas 

Sis veiksnys aktualus tiek vidaus, tick uzsienio prekyboje, nes 
prekes ar paslaugos kokybe - vienas ig svarbiausii^ kriterijij, kuriuo 
remdamasis, vartotojas isigyja prek? ar pasinaudoja paslauga, Uzsienio 
prekyboje sis veiksnys dar reiksmingesnis, kadangi prekes keliauja daug 
tolesniais atstumais ir jq pazeidimo galimybe daug didesne. Paslaugij 
importo atveju, pavyz'dziui, statybos darbi{ organizavimas kitoje galyje, 
sio veiksnio vertinimas glaudziai susij?s su garantiniu objekto 
aptarnavimu. Be to, gaiimas tiek prekiii, tiek paslaug4 eksportas/ 
importas kartu, pavyzdziui, irengimii pirkimas, montavimas bei 
garantinis aptamavimas, Siuo atveju gaiutinis produkto/ paslaugos 
vartotojas gali buti ir pati importuojanti imonc. 

2.4. Efektyvus kagtai 

Vidaus prekyboje kastai apima darbuotojii atlyginim^ preki^ 
transportavimo, komunalines paslaugas, palukanas uz paskol^ ir t.t. 
Imoncs, prekiaujanctos su uzsienio partneriu, balanse atsiranda 
papildomn kaSty, susijusiij su prekiq draudimu, banko ar kito fmansinio 
tarpininko pasiaugq, susijusio su saugesniu alsiskaitymu, naudojimu. Be 
to, dei tolimesnii^ atstum^ didesni ir prekiq transportavimo kastai. Visus 
siuos kastus [mone turi ivertinti, prieg sudarydama sutarij su uzsienio 
partneriu, kadangi veliau, issiaiskinusi, jog kastai per dideli ir del to 
atsisakiusi vykdyti sandorv, (mone patirs nuostoliq tick del teismo 
islaidUj tiek del jsipareigojimn bankui nevykdymo. 

Kagtrj mazumas - reSiatyvi s^voka. Didelcs imones kaStai, 
palyginti su smulkios [mones ka§tais, gali atrodyti milziniski, taciau 



76 



77 



giuo atveju svarbiaiisia kasU[ efeklyviimas;. |monO turi alsakyti i 
kiuusim^x ar visi patirti kastai buvo naudojami tinkaiiKim tikslui. 

Siainc tyrinie sqlygojanciu vciksniu laikoini pridcliniai kastai, 
kurie atsirauda Linonei isijiingus \ uzsi(inio prekyb^.. 

2.5. Efektvvios ma r ketingo past angos 

Sis veiksnys tiealsiejamas nuo bet kokios imones veiklos. [moncs 
u^sictiio prekyhos tyrinic (iiarketiiigo vcikla galifna huti( praplesti, 
nagrincjant ne tik iiisicnyjc ganiinaim( prekiii prist aty mo vartotojams 
aspcktus, bet ir imones, sickiancios iizmeg/ti santykius su iizsicnio 
paitnoriais. sav<;s pateikim^ uzsienio imoiicms. poteiicialioms Jos 
produkcijos pirkcjams / pardavejanis, Lietiivos imotienis paslarasis 
veiksnys itiii aktualus, icskant patikiinn u2siciuo pariiicriii tiok prckiit 
importui, tick eksportui. Del darbo apimties bei marketiiigities veiksnio 
prigimties, jis [ vertikaliiyii matrices asj nejtraukiamas. 

2.6. Palajik i ko nkure ncine aplinka 

Sis veiksnys jilaudziai susjj(>s su konkrt.'cios inumas veiklos | 
sritimi - vienoje Sakoje kotikurontu daugiaii, kittije gali buti maziau. 
Konkurentq skaiCius, J4 siulomq prodiikti^ ascirtiniemas uzsienio 
prckyboje dar didcsnis. Siekdarna savo produkta parduoti kiloje salyje, 
jmonc turcs nustalyli ir atitinkam;^ prodiikto kaina^, kuri, prekci pcrejus 
pro iniportuojaiiCios. didmeniiies bei inazmenincs prekybos (manes, vis 
dar biitiipatraukli tos salics vartotojams. 

Del darbo apimties ir nc finansincs, bet lablau marketingines 
veiksnio prigimiics. mCisij darbe jis netiriamas. 

2.7. KvaliFikiioti darbu otojai 

Zmogiskujn istckliii kokylie ■ vienas is pagrindinii) veiksniii,, J 
si^lygoianciij bendr^ imones veiklos elektyviinia. U/sienio prekyboje 
imones darbuotoJLi patirtis, nittstynias bei kvaliflkaeija turi buti 
oricntuoti \ pradukty\'iii rysii} su ii?sienio salyje esatiCiais partneriais 
palaikymu. kilos saiies paprocii^, lei sines sistemos suvokimu. [mones 
isiparcigojimai uzsienio partneriams nesibaigia aiiL^diausiojo lygio 
vadovi[ pasirasomomis sutarliinis. Sutartis yra pradzia, nuo kunos 
atsakomybe paskirstoma visiems imones darbuotojams. 

Nors sis veiksnys susij^s su lam tikra rizika. del darbo apiinties ir 
labiau ?.mogiskuji[ isteklui valdymo prigimties giame darbe jis 
netiriamas. 



4. 2. Kriterijij pagrindimas 

4. 2. 1. Kriterijii aniiltzes planas 

[sskiilus kriterijus pagal jif tjTimo galimyb? galima suskirstyti [ 
tris msis: 

1) liriamj krilenjai, ^usiji^ su bankii itaka [manes imporlo 

eksporto rizikos valdyme; 
2} netiriami kritcrijai, sitsijt; su baiikii itaka imones imporlo 

eksporto rizikos valdyme; 
3) netiriami hipotetmiai kritcrijai, susije su kilii institucijn bei 

makroaplinkos vciksniii jtaka imones ulsienio prekybos 

valdyme. 

Tiriami krilerijai matricoje paryskinami storesniu srifdu netiriami 
kriterijai. susiJ9 su bankii jtaka imones uzsienio prekybos valdyme, 
malricoje rasonn storesniu pasviriisiu sriflu. Pastarieji kriterijai yra 
prioritetinc sritis bysimuosc tyrimuose. Del darbo apimties bei 
nepakankamo teorinio pagrindo, apibudinsinic tik tinamus bei 
netiriamus su bankii itaka imones uzsienio prekybos rizikos valdyine 
susijusiiis kriterijus. 

Matricoje paleiktus efektyvios imones veiklos vciksnii[ bei 
rizikos ru.^in sankirtoje suformuluotus kriterijus apibfidinsime ir 
analizuosime jiagal tokj plan^: 

• pateiksime kriterijij bei trump;\ jo pagrindim;v; 

• surarmuluosimc klausimus, atsakymai [ kuriuos leis istirti, ar 

• sis kriterijus egzisluoja; 

• numatysime atsakymo i kiekvicntj klausinifi gavimo budrj 
(tyrimo melody); 

" parinksime poteneialius respondenUis - banku ar imoniij 
darbuotojns. kurie geriausiai gali atskleisti liriamj kritcriju. 

Pustaha: ueiirimui. su baiiki{ itaka {monvs uzsienio prckyi)os 
rizikos valdyme svsiji^ krilerijai anaHztioJiimi immpiaii - del darbo 
apimties palcildaimjs Tik Ji^ apihfidinimas. 



78 



4. 2. 2. Kriterijij analize 



Kadaiigi teorineje dalyje analizuojami [mones veiklos 
efektyvumti s^lygojanlys mikroapliiikos veiksniai, ttriami ir netiriami 
kriterijai, susij? su baok.it l^^ imones u2sienio prekybos rizikos 
valdyme, isskirli pradedant imones mikroaplinkos vciksniais 
vertikaliojojc matricos asyjc, Del sudetingos matricos strukturos 
paveiksluose bus parodyta tik analizuoiamu kriteriju victa matricoje, 

2.1,1, Kriterijus - korporacines rizikos valdymas per informacijos 
saltinius 



Pradiniame uzsienio partneriii bendravimo etape jie vienas kitu 
nepasitiki ir siekia kuo daugiau vienas apic kit^ suzinoti, Kaip galimus 
informacijos apie uzsienio partnerio finansin<; padeti Saltinius Wilsher 
(1995) pateikia bank^ bei kredito agenlilias. Tiriama, ar bankai toki£(^ 
paslaug^ teikia, ar imones ja naudojasi, kokiais kitais keliais imones si^ 
informacijagauna. 

Gall mi klausimai: i. 

Ar guliie suteikii Lietuvos [monems mformacijos apieJH uzsienio 
partneriiifinansinq padet{? 

Ar imones tokios informacijos is Jvst{praso? 

Is kokiii saliiniji paprastai gaunate informacijq apie potencialaus 
uzsienio partnerio finansinq padeil? (is banko; is kredito agcnturii; is 
kilt} partncrit}, csanciq toje pafiioje salyjc; is paties uzsienio partnerio; is 
kitti saltiniti (nurodykite, kokiti); jokios konkrecios informacijos apie 
uzsienio partnerio finansin? padetineturime.) 

Tvrimo metodas: interviu, anketine apklausa. 

2. 1. Patikimi partneriai 

Potenciatus respondentai; importo eksporto imoniq darbuotojaL, 
bankq darbuotojai. 



79 



Kfckfy- 






IJisicnio prekybos ri/iko 


ruiys 




jnionvs 
veikli) 












l.Kor- 


2. Poliline ir 


3, Vyk- 


4. Per- 


5. Va-liutos 


6, PalQ- 


sijlygo- 


poraciiie 


naujii finkij 


dymo rizika 


veii-mo 


kutso 


kanij 


janlys 


rizika 


ri^ika 




ri/ika 


kitimo 


dvAiio 


veiks- 










rizika 


rizika 


niai 














2. .Vlikroaplinhos veiksniai | 


2.1. 


2.1.1. 


2.1.2. a) 


2,1.3a) 




2.l.iM) 


2. 1. 6.. 


Patikimi 


Kor- 


uzsienio Da- 


vykdymo 




partnerio 


Paxkolox 


partneriai 


poracme 


lies politinis 


rizikos 




pnxirinkimu 


tizxienio 




s rizikos 


rizikos 


valdymas 




prikkiuso- 


prekyhai 




valdymas 


valdymas per 


per 




mybe nuo 


diivejo 




per 


informacijos 


atsiskailymo 




^aliiis vijUu- 


pasirin- 




inftirmaci 


SaUinius: 


budus; 




(OS kurso 


kimo 




-jos 


b) iiisicnio 


b) vykdymo 




slabilumo; 


krilerijiii 




^Itinius . 


Salics 


rizikos 




b) valhHos 








poll lines ir 
ckonomines 
rizikos 
valdymas per 
. atsiskailymo 


valdymas 
per bankn 
garaniijas. 




kurao 

fivyravirjjo 

rlzikai 

valdymu 

patikejimas 








bud us. 






bankui. 





Efcktjvi;^ 

fm<incs 

veikl^ 

tys 

veiksniai 


U&icnio prekybos rizikos forraos 


7. 

Ufeta- 
to 
rizika 


8. Doku- 

mcntacijos 

rizika 


9. Kai- 
nodaros 

riicika 


10. Pinigij 
peri'edinio 
rizika 


1 1. Bankfi rizika 


2. Mikroaplinkos veiksniai | 


2.1, 

Patikimi 

partneriai 




2,!, Si. a}bankii 

pagalba 

tarplaulinii( 

ats!skaitymi( 

dokumCTitams 

reng(i; 

b) vcrslo 

partnehHiinios 

apie batikinius 

atsiskaityimis, 

garaniijas bei 

larplautin? 

sutarti. 




2. 1. JO. 
Kore.^pon- 
denlinio 
hatiko 

rizikos 
valdymas. 


2.l.n.a)hanko 
uzsienio prekyboje 
pasirinkimo xqlygox 
ir kriterijai; h) 
hanko kriz&s [laka 
[mones finansinei 
padiiciai bei 
patikimiimui; 
f) iuuidojimo.ti keliti 
banh{ pasiaiigomis 
ypatumai. 



16 pav, Patikimi partneriai 



#, 



ll 



2. 1,2. Kriterijai: 

a) uzsienio salies politines ekohomines rizlkos valdymas per 
informacijos saltinius; 

b) uzsienio salies politines ir ekonomines rizikos valdymas 
per atsiskaitymo rnetodus. 

Uzsienio salies politines ekonomines rizikos valdymas per 
informacijos Saltinius. Watson (1995) ir kiti^ autoriL} teigimu, bankai 
kaupia informaciJEi apie saliq politintj bci ekonomiiKj padeti ir imoncms, 
norincioms susirasti partner! kokioje nors uzsienio salyje, gali sutcikti 
informacijos apte politines-ekonomines sq,lygas, gatincias trukdyti 
igyvendinti sutarlies sftlygas. Tiriama, ar Lietuvos bankai toki^ pastaugit 
teikia, ar importo eksporto imones sia paslauga naudojais, is koki^ 
kitokiq §altin(i[jos gauna reikaling^ informacij^. 

Galimi klausimai: 

Ar galile suteikti Lietuvos imonems informacijos apie salies, 
kurioje yra jt{ potencialus uzsienio partneris, politin(^ ekonomin^ 
padetl? 

A r imones tokios informacijoH is Jiisi{praso? 

Is kokiii saltinin paprastai gaunate infortnacijq apie poiencialaus 
uzsienio partnerio salies politin^ ekonominq padetl, galinciq [lakoti 
sandorio vykdymq?{ is banko; is ziniasklaidos; is kitq partneri^, csanciii 
toje paCioje salyje; is paties uzsienio partnerio; is kitif saltmiii 
(nurodykite, kokin); tokia iiiformacija nebuvo reikalinga). 

Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa. 

Potencialus respondentai: importo eksporto imoniq darbuotojai, 
bankq darbuotojai. 

Uzsienio Salies politines ir ekonomines rizikos valdymas per 
atsiskaitymo rnetodus. Sis kritertjus tiriamas, sickiant palvirtinti ar 
paneigti hipotez?, jog atsiskaitymo metodui su uzsienio partnerJu turi 
jtakos jo Salies politine ir ekonomine padetis, kuri gali [takoti ir salies 
bankn sistemos stabilumEi. Siam kriterijui istirti salys, remiantis 
Lietuvos statistikos mefrasciu, suskirstomos { regionus, Sii.lygitiai siuos 
regionus galima vadinti stabilios bei nestabilios politines ekonomines 
padeties. Tiriama, su kokiais rcgionais Lietuvos imones dazniau 
atsiskaito, naudodamosi dokumentiniais akredityvais bei 
dokumentiniais inkaso. 



Galimi klausimai: 

Su kokiose salyse esanciais partneriais Msi{ klientai dazniausiai 
atsiskaito dokumentiniu akredityvu ar dokumentiniu inkaso? 

Su skirtingose salyse esanciais partneriais atsiskaitote tokiais 
bifdais (galite nurodyti kelis atsakymo variantus) (zr. 5 lent.) 



5 Icntel^. Atsi!jkaitymo bitdai pagal regionus 





Region as 


Atsiskaitymo 
bQcIas 


llytxj 
Euro pa 


Vakarq 
Europa 


Siau- 
res 

Ame- 
rika 


Pielq 

Ame- 
rika 


Azija 


Afrika 


1, a) prekes gaunate 
kartu su 
s^skaita, 
uXmokatc 

vcliau; 














b) prckus 
issiunCiate 

kaitus su 
s^iskaita, 
apmokejiniii 
gaunate veliau 














2. Konsignacija 














3, Dokumentiniu 
inkaso 














4, Dokumentiniu 
akredityvu 














5. ISanksiiniu 
apmokejimu 














6. Kitii bitdii 
(niirarfykitc, kokiu) 















Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa. 
Potencialus respondenta i: importo eksporto jmoniii darbuotojai, 
bankii darbuotojai. 



m 



ss 



83 



2.1,3. Krilerijai: 

a) vykdymo rizikos valdyiiias per atsiskaitymo iiietodus; 

b) vykdymo rizikos vatdymas per bankq garaniijas. 

Vykdymo rizikos valdymas per atsiskaitymo mt'todus. Sis 

kriterijus ticsiogiai susijt^s su priczasiiinis, kodcl imone pasircnka 
atsiykailymcr per bankus mctodiis. Tiriania, del kokiu pric/ascii) 
Lietuvus iniones su u/sienio parlneriais atsiskaito vienu ar kiui budii. 

Galinii klausimai: 

Kaip apihudintumetc Imones, kurios su utsieulo partneriais 
atsiskaito doknmentinio akredUyvo/ dokwnentinlo hikaso metodu? 

Kas biivo alslskaityiiio metodt) su iitsieiiio partnerhi pusihiiklmo 
inicicHorius '^ izr. 6 Iviu.j 

6 lentele. Atsiskaitymo bfidu su u^sicniu partiieriu 
pa^irinkimo iniciatorius 



7 lentele. Atsiskaitymo biido su uzsienio partncriais 
pasirinkimo velksniai 



Atsiskaitymo budas 


Inici'iitorius 


Jusij 
jnionc 


Uzsiciiio 
panncris 


Bankas 


Kiias 


1 . a) prekt;s gauiiiiie karlu ^^ll 
Siinkaita, iizmokate vcliau: 










b) prckcs iiSsiuiiCiate kartus su 
s;iskaila. apinokejiiiiii 
jjauiiutc vC'liau 










2. Koiisif^iiaL-ija 










3, Dokumcntiniu inkasn 










4. Dokuineniiiiiu akrediiyvu 










5. Isaukstiniu apmokejimu 










6. Kill! budu 











Kas leme lokio ataiskaitymo hiido su uzsienio partncriais 
pasirinkimq? (ir. 7 lent.) 



Atsiskaitymo 


Atsiskaityiuo bildo pasirinkimo VL-iksniar 


Nt'pa- 

sitike- 

jimas 

Lizsienio 

pan- 

ncriu 


tj/sie-itio 

partncrio 

nepa- 

silikcji- 
mas 


N(.-pa- 
Mtike- 
jimas 

baaku 


Pidcii 
baiikii 
paslau- 

m 

kaStai 


Po rei- 
kis apy- 
varti- 

Jicms 
leSoms 


Kiti 

(miro- 

dykilel 


l,a)prekes 

gaunak- kaiui 
su saskaiui, 
ii/inokate 
veliaii; 














b) prekf.s 

IssiiinCiatc 

kartus su 

s;\skaila, 

apmukejim^ 

piiiiatf 

veliaa 


.i 








"" " 




."'..Koiisimaciia 














'.Dokumcnliniu 

lukaso 














4.Dokuiiicniiniii 

aka'ciitvvu 














5.(saiikstiniii 
apniakejimu 














fi.Kitu i^iidii 















TyrimcijTietodas; inierviu, ankctine apklaiisa. 

EptencialLis res pandentai: bankq darbuotojai, importo eksporto 
inionhj darbitotojai. 

Vykdymo rizikos valdynias per batikif garantijas. Tiriama, ar 
l.ioliivos imoiics naudnjasi lokiomis bai]ki[ paslaiigomis kaip pasiulymo, 
vykdymo. knkyhes, aprnokejimo ir kilos banko garaiitijos, kurios 
papildoiiiai apdraudziajas nuo [s ipareigoji 11114 nc vykdymo. 

Gali mi klausimai: 

Kok'ias garantijas dainiausioi praso suteikti Jusii verslo klientai, 
prekiaujantys .?w uzsienio Imonemis? 



I 
I 



Su kokiomis hufrkii i;^anintiJomis e.sali' siisithlri;, prekkmdami su 
uzsienio partneriais nurodytiiose regiointnse? (gal He pazymeti keletq 
vanantii) (zr. A' lent.) 



8 loiitelc. Bankij garantijos uzsienio prekyboje 





Re 


ijionas 


Garantijii 


Rytq 
turopa 


Vakant 

l-uropa 


Siaii- 

Amt;- 
lika 


A)«f- 
rika 


A^ija 


Afrika 


1 . I'asiuljino 
jjarantija 














2. Vyktiymo 
garaiitijii 














3, Aviiiist) 
jjanrntij;* 














4. Kokybes arba 
alidiJios sumos 














-i. ApmokC-jimi) 
ga.raiitiia 














f), iVluttines 
garantija 














7, Kita 















Tyrimo meto dai: iiiterviii, anketine apklausa. 

P otencial us respondentai: bankif darbuotojai, iuiporto eksporto 
imonin darbuotojai. 

2.1,5. Kritcrijai: 

a) paitnerto pasirmkiino priklausotnybe nuo salies valiutos kursii 
stabilumo; 

b) valiutos kiirso svyravimo riziko.s valdymo patikcjimas baiikui. 

Partneria pasiriiikinio priklausoinylie nuo salies valtutoi 
kurso stubiluino. Cialiina tyrimn sriiis - kokin^ hak^ Licluvos imoiiemS^' 
bcsiriiosiancionis prekiauti su uzsienio partneriais daro jq saliq vaiiutll;] 
kurso kilimaji. ar imoncs tai lajko viciui is sandorio sudarynm ribojanfiil 
faktoriq. 

Valiutos kurso svyravinio lizikos vuldynio patik^jimdj 
bankui. I'otcnciali tyrinut sritis ar Lieuivos bankuose sukur 
valiutos kurso kitimo valdymo inechaniznias; ]z\ taip, ar [niones JUC 



S5 

riaudojasi; jci nc, del kokiq priezasciq; koki^ itakr^ tai daro Lietuvos 
uzsienio prekybai makrolygniciiyje, 

2.1.6 Kriierijus 

Paskolos uzsienio prekybai da^ e|o pasirinkinio kriterijai. Tai 

gaSima tolesiiiij lyrimij sriiis Lietuvos [moniq. dalyvaujanciu uzsienio 
prckybojc, tinansavimo altcnvjlyvos, ji( ttfikuni^ ir privalumq 
vcrtinimas. 

2.1.8 Kritcrijai: 

a) bankij pagalba tarjitautiniq afsiskaityinn dokumentacijos 
ruosime; 

c) verslo partncriu zinios apie dokunientinius atsiskaitymus. 
vckselius, banko tianintijas. 

Bankij pagaiha ren^iant tarptautiniij atsiskaityinij 
()okunientacij:{. ririama, kokj vaidmenj bankai vaidina Lietuvos 
jninnii} u/.sicnio prekybos dokumentacijos ruosime; kokiais kitais 
pagalbioinkais (mo yes naudojasi, mosdamos tarptautinio sandorio 
dokumentacij:i. 

Cialimi klausiinai: 

Ar daznai verslo klientai praso, jog dokiimentiniam akrediiyvui 
ar dokumcntirtiam inkaso reikaUngus dokiimentus uzpildyti{ hanhj 
diirhaotojai? 

Kas Jtisi( Imonei putUjo parcngti tarptautinio sandorio 
dohinu'ntucijti (kotUraktq, prasymq sslcisti dokumcntini akre.dityvq ir 
/■j«/jJ?(ncpriklaiisoini konsultantai; bankas; dokutnetUiis parengeme 
patys; kita) 

Tyrimo metodai: inten'iu, anketine apklausa. 

Poten eial Os res pondentai: bankq darbuotojai, importo eksporto 
jmoniij darbuotojai. 

Verslo parfneriq zinios apie dokumendnius atKiskaitymus, 
lekselius, banku garantijas. Tiriama, ar Lietuvos uzsienio prekybos 
juioiiin darbuotojai pakankamai konipclcntingi bankq teikiami; 
paslaugq srityje, kadanpi jii ziniii trnkunias bei nepakankamas banko 
uitbmiacijos teikimas gali iemti nelinkamo atsiskaitymp budo su 
uzsienio partneriais pasirinkim;\. 



87 



Galimi klausimai 

Ar daznai verslo klientai praso informacijos apie vekselius, 
dokumentini akredityvq ar dokumentinl inkaso? 

Ar zinote .sin atsiskaitynm metodn per bankq bei banko garanlijos 
veikimo mechanizmus, privalumus ir trukumus? (zr. 9 lent.) 



Lictuvos importo eksporto [moni^ banko pasirinkimq^ atsiskaitymanis su 
uzsicnio partneriais. Sis kritcrijus buvo papildomai suformuluotas po 
intcrviu su Ma?.eikii( Vilniaus bei Valstybinio taupomojo banko skyrin 
darbuotojais, kuric [eido iskelti hipotezg, jog atsiskaitymams su 
uzsienio partneriais imones linkusios pasirinkti didcsntj patirti uzsicnio 
prckybos atsiskailymuose turincius bankus. 



9 lentele. Banko tciklaini( paslaugq zinojimas 



Banko pasiauga 


Taip, labai 
gcraj 


Taip, taSiau 
miglotai 


Hsu apie tai 
girdej^s 


Nei^inau 


1 . Atsiskaitymas 
eekiais 










2. Atsiskaiiymas 
vekseiiais 










3. Dokumentinis 
iakaso 










4. Dokumentinis 
akrcdityvas 










5. Banko garantijos 











Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa. 

Potcncialus respondcntai: bankq darbuotojai, importo eksporto 
imoniti darbuotojai, 

2.1.10. Krtterijus horespondentinio banko nzjkos valdymas 

Galima bijsimiijn tyrimi(., bet rie is imones, o is baiiko pozicijii 
sritis - korespondentinio banko pasirinkimo kriterijai, potencialios jo 
rizikos valdymas bei korespondentinio banko [sipareigojimq 
neivykdymo itaka vidiiiio salies banko ir jo klienlo santykiams. 

2.1.11. Kriterijai: 

a) banko uzsienio prekyboje pasirinkimo si^lygos ir kriterijai; 

b) banko krizcs itaka ^mones finansinei padeciai bei patikimumui; 

c) naudojimosi kelin bankq paslaugomis ypatumai. 

Banko uzsienio prekyboje pasirinkimo sqlygos ir kriterijai. 

Pasak Wilsher (1995) vienas is banko rizikos valdymo budti - issamios 
informacijos apie banko veikl^ zinojimas, jo patirti s uzsienio prekybos 
finansavime bei atsiskaJtymo metoduose. Tiriama, kokie veiksniai lemia 



Galimi klausimai: ^ 

Kas leme Jusji banko, per kuri atsiskaitote su uzsienio partneriu, 
pasirinklmq? (geras banko [vaizdis; tvirta banko finansine padetis; 
banko patirtis tarptauliniuosc atsiskaitymuose; palankOs mokesciai uz 
banko paslaugas; issamios informacijos apie uzsienio salis/partnerius 
teikimas; ilgalaikiai rySiai su banku vidineje rinkoje; kita (nurodykite)) 

Tyrimo tnctodai: anketine apklausa. 

Potcncialus respondcntai: importo eksporto imoniq darbuotojai. 

Banko krizes jtaka jmonis finansinci padfeciai bei 
patikimumui. Galima tyrimq sritis - itaka, kuri^ Lietuvos [moncms 
padarc banku krize bei, kita vertus, banko krizes priklausomybe nuo jos 
klicnciii imoniij fmansinio patikimumo. 

Naudojimosi keliij l}anki{ paslaugomis ypatumai. Pasak 
Wilsher (1995), kitas banko rizikos valdymo budas - naudojimasis 
daugiau nci vieno banko paslaugomis. Potenciali tyrimq sritis - 
Lictuvos jmoniq prioritetai bankq atzvilgiu, tendcncijos buti daugiau nei 
vieno banko klientais, su tuo siisij^ privalumai ir trukumai. Be to, tiriant 
$[ kritcriji[, gaiima biitu isanalizuoti ir tiesioginius Lietuvos tmoniq 
rysius su uzsienio bankais, atsiskaitymo su uzsienio partneriais 
tcndencijas per uzsienio bankus. Sj kriterijii, be R. Wilsher, paskatino 
sufonnuluoti ir vienos is didziausiq Lietuvos vaistq gamybos [moniq 
ekonoraikos direktorius, informav^s, jog atsiskaitymams su Vakarq 
Europoje esanciais partneriais jq imone naudojasi uzsienio banko 
paslaugomis, vidaus atsiskaitymuose ir santykiuosc su Rytq Europos 
sal i mis - Vilniaus banko paslaugomis. 



11 ! 



■>i«yti«ii 



88 



2.2, 


Pakankamos apyvartines lesos 








Efektyvi^ 

vcikl^ 

sijlygo- 

janfys 

vciksniai 


Uisiunio prakybos rizikos rOsys 


l.Kor- 

poracine 

rizika 


2. Pon- 
tine ir 
naujq 
rinkn 
rizika 


3, 

Vyk- 
dymo 
rizika 


4, Pcr- 
vczimo 
rizika 


5. Va- 
liuto.s 

kurso 

kitimo 

rizika 


6, Palu- 
kaii4 
dydzio 
rizika 


2, IMikroaplinko$ vciksniai 


2.2. I'iikan- 
kaiiios 
apyvartines 
leSos 


2,2. i, At- 

siskaitymo 

mctodo 

pasirinkimo 

priklausomy- 

bi nuo 

uzsicnio 

pavtncriif 

apyvarlinik) 

itiil dydiio 













Efektyvln 


U2$ienio prckybos ri/ikos formos 


vciklq 

Sqlygo- 




7. Uzstato 


8. Doku^ 


9, Kaino- 


iO. Piiiigii 


1 1. Banko rizika 


jantys 
vciksniai 


rizika 


inentacijos 
rizika 


daros 
rizika 


pcrvedimo 
rizika 




2. IMikroaplinkos vciksniai 


2. 2. 2. 2. 11. Trampa- 
Pakaii- laikio bunko 


kamos kredilo 


apyvarlinds apyvartittems 
IcSos Ic^oms f>aiit! 

yiatidojimas 



17 pav. Mikroaplinkos lygio veiksnys 

lesos 



pakankamus apyvartines 



2.2.1. Kriterijus - atsiskaitymo metodo pasifinkimo 
priklausomybe nuo partner! i} apyvartiniq lest; dydzio 

Viena is s^lyg^, lemianciii atsiskaitymo metodo pasirinkim^ - 
apyvartiniq Icsti turejimas. 

Tiriama, ar Lietuvos imoniq atsiskaitymo metodo pasirinkimas 
priklauso nuo jq apyvartinin leSq, dydzio, Del darbo apimties 



It*. 





apyvartines legos isskiriamos kaip vienas is atsiskaitymo metodo 
pasirinkimo kriterijit (?,r. 2.1.3 kriterijaus klausimus) bei [traukiamas 
atskiras klatisimas apie imones apyvartiniy legii dyd\. Imone, kiirios 
apyvarta yra iki 500 tuksl. U laikoma maza [mone; nuo 500 tukst. iki 10 
mln. Lt - vidutinc, daugiati kaip 10 mln. Lt - didcle. 



Galimi klausimai: 

Kas leme atsiskaitymo metodo su 
pasirinkimq? (zr. 2,1.3 kriterijaus klausimus) 



uzsienio partnenais 



Jusii imones me tine, apyvarta yra: iki 500 tukst. Lt; nuo 500 tukst. 
iki 10 mln. Lt; daugiau kaip 10 mln. Lt. 

Tyrimo mctodas : ankctine apkJausa, 

Potencialiis rcspondentai: imporlo eksporto iraoniL[darbuotojai. 

2.2.1 l. Kriterijus trumpalaikio banko kredito apyvartinems 
lesoms gauti naudojimas 

Jei tmoni4 ij^sienio partneriai reikalauja apmoketi uz prekes ig 
anksto arba jei [inone didelg dali savo prekiq / produkcijos turi parduoti 
atvira sf^skaita arba konsignacljos pagriiidais, jai pradeda trukti 
apyvartiniii lesii. Galima tyrimq sritis - Lietuvos importo ekspoito 
tmoniq naudojimasi.s trumpalaikiais banko kreditais, jq naudojimo 
privalumai ir trukuinai. bankq teikiamos alternatyvos bei galimii 
altematyviii trumpalaikio kredito tcikcjij ivertinimas. 



2.3. 


Geros kokybes 


preke / produktas 








Efektyvi^ 

jmoncs 

veiklq 

sulygo- 

jantys 

vciksniai 


IJisienio prekyhos rj/ikos rQsys 


1 . Kor- 
pora- 
cinc 
rizika 


2, Poli 

tine ir 
naujtj 

rinkti 
rizika 




3. Vykdymo rizika 


4. Pcr- 
vczimo 
rizika 


5. Va- 

liutos 

kurso 

kitimo 

rizika 


6. PalQ- 
kanq 

dydzio 
rizika 


2. Mikroaplinku.s vciksniai 


2. ■}. Geres 

kokybes 

preke 






2. 3. 3. b) prekitj ir 
paslaugt| knkyb^s 
rizikos valdynras per 
bankif garan-tijas 









IS pav. Mikroaplinkos lygio veiksnys ~ geros kokybes prek6 



90 



2.3.3. Kriterijus: 

b) prekiq ir paslaug^ kokybes rizikos valdynias per banki( 
gsr^ntijas. 

Vienas is budit uztikrinti, jog gausimos prekcs ar atliksimos 
pasl^ygQg atitiks sutartyje numatytas sq.Iygas - pareikalauti pardavejo ar 
P''^'^ugu teikcjo gauti is banko kokybes, garantinio aptarnavimo ar 
^t^i'^'itos sumos garantij^. Tiriama, ar Lietuvos importo eksporlo imones 
^" ^okiomis garantijomis yra susidiJrusios praktineje veikloje, ar giii 
gararnij^ pageidauja suteikti i§ bank^, 

Galimi ktausimai; 

Kokias garantijas dazniausiai praSo suteikti Jusii verslo klientai, 
P''^''^'aujantys su uzsienio Imonemis? 

Sii kokiomis bankii garantijomis esate susidUy(}, prekiaudami su 
ii^^^t^'nio partneriais nurodytuose regionuose? (zr. 2.1.3. Kriterijai) 

Tyrimo metoda^: interviu, anketine apklausa. 

Potencialus respondentai: bankq darbiiotojai, importo eksporto 
l""'lUi^ darbuotojaL. 






4. 3, Tyrimo vykdymas 



Tyrimo etapai. Kadangi didXioji dalis nautloto.s litcratflros - 
ii'i*^>iiio autoriij leidiniai, grynai teoriniai darbai, pries tiriant imones, 
m '"^i'^^l'i^g^ issiaiskinli Lietuvos baiikit veikl^ uzsienio prekybos 
>s valdymc. Tyriinas buvo dalinamas i du etapus. Pirmajamc etape 
n issiaiSkinti, kokias rizikos valdymo formas jmonems siiilo du 
Vos bankai - Lietuvos laupomasis bei Vilniaus bankas. Viena 
, Sie bankai buvo pasirinkti atsitiktinai. Kita vertus, jiipasiririkimq^ 
>jo ir tokios priezastys, kaip: 

viena is darbo atlikejq yra siq abicjn bank^ kliente. Tai leme 
kesni bankii darbuotojn poziur^ { tyrim^ 

• Vilniaus bankas pirmasis Lietuvoje pradejo siulyti 
litymus dokutncntiniais akredityvais; 

• Lietuvos taupomojo banko skyrius Mazcikiuose dokumentiniii 
aitymi) paslaugi^ ncteikia, o Vifniaus bankas tcikia, Noreta 

%inti, kodel. 



ptil 



alKti 



91 



Pirmajame etape buvo naudojamas interviu su sin bankii Kauno 
bei Mazeikiii filiali^ darbuotojais metodas ir bankq dokumentii, jq 
informacines medziagos verslo klientams analize. 

Antrojo tyrimo etapo tikslas - nustatyti Lietuvos imoniii, 
dalyvaujanCiq uzsienio prekyboje, zinomus ir naudojamus atsiskaitymo 
su uzsienio partneriais mctodus, 'm taikymo ypatybcs bei imoniij 
naudoj imj^si tokiomis bankq paslaugoinis kaip garantijos. Be to, buvo 
aiSkinamasi, ar [mones iiaudojasi bankais kaip informacijos saltiniu apie 
uzsienio partnerio finansin? padetj ir uzsienio salies politrn?- 
ekononnin? situacij^. Siame etape buvo naudojamas anketines apklausos 
metodas. Be to, daugeU aaketii imoniit darbuotojanis pateikc pacios 
tyrejos tiesiogiai, tode! be struktflrizuotii atsakymij i klausimus jos gavo 
ir tarn tikni komentarii^ kurie leido sufomiuiuoti prioritctines busimiyq 
tyrimii sritis. 

Tyrimo ruSis. Dei darbo apimties buvo atliekamas zvalgomasis 
tyrtmas, t. y., imones pasirinktos atsitiktinai. Jos turejo atitiktt vieninteli 
kriterijii - kazk^ importuoti ar eksportuoti, nepriklausomai nuo to, ar jos 
yra gamintojos ar prekybincs imones. Tai buvo daroma del to, kad 
nemazai Lietuvos "gam into] q patys organizuoja savo produkcijos 
pardavimi\ uzsienio saiyse esantiems partneriams ar pacios tiesiogiai 
lesko zaliavi[ ar ircngimit ir pcrka jas ne is Lietuvoje esanciij tarpininkn, 
bet tiesiogiai is kitose salysc esanfiii; jmoniq. 

Is viso buvo apkJaustos 26 imones. 16 is ji} yra Kaune, 10 - 
Mazcikiuose. Tirtas imones pagal jn veikl^ uzsienio prekyboje gal i ma 
suskirstyti i tris rusis: iS 26 imoniq, importo imones sudare 62 proc., 
eksporto - 12 proc, importo tr eksporto - 26 proc. 

Tyrimo problemos. Pagrindinc problcma, su kuria susidure 
tyrejos, ta, jog imoniij darbuotojai (abai nenoriai dalyvavo tyrime. { 
anketose patciktus klausimus turejo atsakyti ne eiJiniai imoniq 
darbuotojai, bet tie, kurie formuoja imones veikl^ bei priima gakitinius 
finansiniiis sprendimus, Taigi tikslini^ respondent^ grup^ sudare 
imoniq vadovai, fmansq skyriaus direktoriai ar vyriausieji finansininkai. 
Vien ig anketos i^angos ir tyrimo temos formuluotcs daugeliui is jq 
susidarydavo jspudis, jog teks atskleisti imones komercines paslaptis. 
Kad juos itikintq, jog taip nera, tyrejos idejo nemazai pastangy. Butent 
del sios priezasties buvo apklausta santykinai nedaug imoniii. 

Didzioji atsitiktinai parinktij jmonin dalis buvo importo [mones. 
Taip atsitiko del to, jog didele dalis eksporto imoniq yra dideles imones, 



T 



92 

o importo -- vidutincs, J4 yra daugtau. Nors Lietuvos uzsicnio prekybos 
baiansas neigiamas, vis tik lirtq importo bei eksporto imoniii santykis 
per didttlis. Tode! isvados, susijusios su eksporto inioniii uzsienio 
prekybos rizikos valdymu gali biili ne visiskai atitinkan^ios reaiij^ 
padetj,. Reikalingas gilesnis eksporto imoniii tyrimas. 

Kitos problemos susijusios su tyrimo anketa, Viena ig jij ta, jog 
tyrejos ncnumate, kad imone gaii ir importuoti, ir eksportuoti prekes. 
Del sios priezasties importo eksporto imoniii daibuotojai pilde dvi 
anketas - vienoje nurodydavo atsiskaitymo s^lygas importo atveju, 
kitoje - eksporto, taCiau klausimai apie nnias, banko pasirinkimo 
kriterijus bei imones apyvartf;^ ir buvinio viet^ dubliavosi. Analizuojant 
imoniii atsiskaitymo mctodus bei bankit garantijq naudojim^, importo 
eksporto imone, siekiant supaprastinti duomeni[ apdorojim^ buvo 
traktuojama kaip dvi atskiros imones; viena - imporlo, kita - eksporto. 
Atiiekant banko pasirinkimo kriterijii bei ziniu apie banko paslaugas 
uzsicnio prekyboje, tokia imone jau buvo traktuojama kaip vientisa. Del 
sios priezasties tyrvmo tezultati^ tikslumas taip pat galejo nukentcti. 

Kadangi atsiskaitymo budo pasirinkimui didclcs itakos luri ir 
perkamq / parduodami| prekii| / produklii pobudis, i anket^ buvo 
itrauktas ir klausimas apie prekiq grapes, kurias imones importuoja / 
eksportuoja. Kadangi tyrimas zvalgomasis ir |monii| apklausla nedaug 
bei jii veiklos sritys pacios ivairiausios, apibendrinimit sioje srityje po 
zvalgomojo tyrimo daryti negalima. Tarn reikalinga atlikti didesni ir 
gilesnityrim^. 

\ ankct£\ buvo (trauktas ir klausimas apie imones buvimo viet^, 
(Kaune arba MazcJkiuose). Sis klausimas buvo itrauktas ir tyrimas buvo 
atliekamas dviejuose miestuose del to, kad po interviu su LTB Mazeiktii 
skyriaus darbuotoju buvo iskelta hipotcze, jog didesniuose miestuose 
imones geriau zino apie dokumentinius atsiskaitymus ir banko 
garantijas ir dazniau juos taiko nei mazuose miestuose, Taciau atiiekant 
anketq analiz?, buvo issiatskinta, jog miesto dydis tarn [takos ncdaro. 
Buvo prieita prie jgvados, jog tai, kad bankas neteikta kokiii nors 
paslaugiL, leikdamas, jog joms nera paklausos, yra nc miesto ar rajono, 
bet paties banko problema, 

Kitos problemos susijusios su konkrecii^ kritcrijn tyrimu, Jos bus 
aptartos j uos analizuojant. 



m. 

3 FRIEDAS 
KURSIMO DAUBO TlTULINrO LAPO PAVYZDYS 

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS 
SOCrALINIlJ MOKSLy FAKULTETAS 
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA 



UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS 

Tarptautinitj finansinii; fttsiskaitymif kursinis darbas 



Vadovc 

{paragas) doc. dr. I. Matuiaitien^ 

2006 03 

Atliko : 

SM 0/4 gr. stud.. 
(paraSas) A. Arauskas 

SM 0/3 gr. stud, 
(parasas) R. Malakaite 
2006 03 29 



I 



KAUNAS, 2006 



94 



IS 



4 FRIEDAS 
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO TITULINIO 
LAPO PAVYZDYS 

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS 

SOCIALINU/ MOKSLV FAKULTETAS 
VERSLO ADMINISTRAVIMO KA TEDRA 



5 PRIEDAS 
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO TITULINIO 
LAPO PAVYZDYS 

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS 

SOCIALINiy MOKSLV FAKULTETAS 
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA 



Neringa Danaitien^ 



BANKy VAIDMUO |MONES IMPORIO IR EKSPORTO 
RIZIKOS VALDYME 

Magistro darbas 



Vadov6 

doc, dr. I. Matiene 



KAUNAS, 2006 



BANKy VAIDMUO JMONES IMPORTO IR EKSPORTO 
RIZIKOS VALDYME 

Verslo administravimo magistro baigiumasis darbas 
Studiji( programa 62103SI37 



Konsultantas 

L TB Mazeikii( skyriaus 

akreditavimo poskyrio 

ekonoinistas 

{parasas)R. Laumakas 

2006 05 

Recenzentas 

(paraSas) doc. dr. P. Micliauskas 

2006 05 



Vadove 

(parasas) doc. dr. I. Matiene 

2006 05 



Atliko 

SMB 2/1 gr. stud. 
(paraSas) N. Danaitietie 
2006 0510 



KAUNAS, 2006 



II 



m 



m 



6 FRIEDAS 
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO 
TITULINIO LAPO PAVYZDYS 

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS 

SOCIALINiy MOKSLy FAKULTETAS 
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA 



7 FRIEDAS 
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO 
TITULINIO LAPO PAVYZDYS 

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS 

SOCIALINIV MOKSLV FAKULTETAS 
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA 



Nerijus Daniulaitis 

BANKy RIZIKOS VALDYMAS 
Bakalauro darbas 



Vadovas 

asist. J. Matulaitis 



KAUNAS, 2006 



BANKy RIZIKOS VALDYMAS 

Verslo adniinistravimo bakalauro baigiamasis darbas 
Studijij progrania 61203S11S 



KonsiHtantas 

KTU Ekonomikos ir vadybos 

fakuiteto F)nansi{ katedros 

(parasas) doc. dr. R. Lamakas 

2006 05 

Rcceiizente 

Strateginio valdymo 
katedros doktorant^ 
(parasas) J. Petraitiene 

2006 05 



Vadovas 

(parasas) asist. J. Matulaitis 

2006 05 



Atliko 

SM 0/4 gr. stud. 
(paraSas) N. Daniulaitis 
2006 05 10 



KAUNAS, 2006 



m 



8 FRIEDAS 



STUDUy OARBO TLRIMO PAVY/.D\ S 



TURINVS 

fZANGA 6 

1. UZSniNK) PREKYBOS 8 
RIZIKA , 

2. BANKi; VAIDMUO UZSIKMO PREKYBOS 

ATSISKAII YMy RIZIKOS 13 

VALDYME 

2.1. Pagriiidiiiiai uzsienio prekybos atsiskaitymo inetodai,.. 14 

2.2. lJz!jiciilo prokybos dokumentai 16 

2.3. Atsiskaitymo metodai be tiesiogint'S bankq 

Itakos IS 

2.4. Atsiskaitymo metodai tarpiiiiiikaujant baiikui 22 

3. UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS PER 
BANKV (iARANTIJAS 31 

4. BA\KV VAIDME^S tZSIEMO PREKYBOS-RIZIKOS 

VALDYME TYRJMO ME TODIKOS PAGRINDIMAS 3S 

5. UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMO ! YRIMO 
REZliLTATI,; AN'ALIZE 46 

iSVADOS 55 

LITERATURA 58 

PRJEDAI 61 



M 



9 FRIEDAS 



STULPELINES DI AG RAMOS PAVYZDYS 




1'>W ni. 



1<)94 m. 



!99Fm. 



19% m. 



Pav. fmun6s einamojo mokumo dinamika !y93 1996 mctais 



100 



10 FRIEDAS 



JUOSTINES DIAGRAMOS PAVYZDYS 




100% 



I Akcijos D Obligadjos 



Pav. Akcijij ir obligacijq apyvartos Lietiivos nacionalineje 
vertybiiiin popieriq birzoje struktura 1997 m. Iir.IV ketvirciuose 

(nurodyti saltini ir puslapj) 



ISt 



11 FRIEDAS 



LINIJINES DIAGRAMOS PAVYZDYS 



7325 



6824 




( 1 i- 



94 13 95 12 96 12 97 01 S7 02 97 03 97 04 97 OH S7 06 97 07 97 08 97 OS 97 10 97 11 97 12 



Pav. Akcijn kapitalizacija, mliiXt, 1994-1995 m. 

(nurodyti saltini ir puslapO 



102 



12 FRIEDAS 

LINIJINES IR STULPELINES DIAGRAMV DERINIMO 
PAVYZDYS 




Pav. Imoiies (siskoliniino pokyciai 1993 -1996 inctais, % 



i# 



13 FRIEDAS 



SEKTORINES DIAGRAMOS PAVYZDYS 



Priva^ios 

2% 



Draudimo 

{Staigos 

10% 




Komcrciniai 
bankai 



Pav. Investuotojij j akcijas rczidcntn struktura 1997 m. IV ketvirti 

(nurodyti saltinj irpuslapO 



m 



104 



14 PRIEDAS 
M.c,s,H.^^T.. MOKS, o ™..^«^« »-«., phook.mos 

w AI'NO TECHNOLOGIJOS UNI VERSO KT AS 
X^RS^O VDMINIS TRAVIMO ^ A^-'^^'^f, ' ^* 



■I'd, 



MagLSlramuros tn.kme nuo 200.... m. iki 2U0.... m 

TIMA „„._ ~ 

Vadovas 



^ telctonas) 



Darbo anotacija: 

Viksliis: „_. 



Uzdaviniai: 



Mcdziaga ir metodai: 
LaLikiLinii rezultatai: 



Mokslo tiriiitnojo darbo ptanas 




MSgistraiitaa _,_, 



(parasas) 
(parasas) 

Ve„lo .d™™.n,vim„ n«g.^<«"» J.*'"^ ''™"'^" ''p^^i. 

Kvalifikacine komisija: 

P iniiiii inkas -■■" 

Nariai: 



Kvalifikacines komisijos posedzio data 



15 FRIEDAS 

MAGISTRAN rO MOKSU) T^«^^ 



MOKSl 
2001/2002 in.m 



sfintstro 
AT A S K A 1 T A 



Tel, 



Magistrantas 

ti-:ma 

' Vadovas 



(vardas, pavardc) 



■<"*:--^SSS:S 



edagoginis vardas. 



All 



"■"■ t7k"^-ai ^ " M odulis : 

"?^<\^^^^.^^^^-^—-—'^i :::: 

■■""/^tmitasdarbas:^ '■■ 



M^iknigodestxiajoH^ 
Magi.siranto£! 
Darbo ivcrtinimas: 



Vadovopai 

M^^Sislranturos kvalifikadnts 
komisijos iSvad a: — „.- - — 

Kvalifikacinc komisija: 

Pimiininkas 

Nariai; 
Kva5ifikacincskomisij(W polled?; 



Pavardc 



paraSas 



lO 



data 



I